Bėgantys bangomis Bėgančių bangomis nuolat tyko dvi prarajos –aukštutinė ir žemutinė. Ką rinksies? –jei dvikryptė trauka tave dalija it parąį šviesą ir tamsą. Kiekviena dalis nuskrieja kiton lyg smėlisnuo kopų į jūrą... Nerimastingas kalnastarpu Letės ir Mnemozinės, kur mėlynossualma gelmės. Bėgam bangom – audžias tai, kas dingsta pabudus.Tarp prarajų – aukštutinės ir žemutinės –audžia lemtis: nejau dvi nytys – mudu?laikinos žymės? Jei audi tu, Penelope, mudu – jau lemtys;viena kiton įsisp...
xatlenkus gaiduką, nurimus vėjuitu pagalvojai: kaip nemylėti klounobang! tolimam klony aidiaidų aidai ir dega klajojantis cirkas bang! nebėra klouno ir klausimųkodėl mėnulio judėjimas toks chaotiškasbang! kodėl klouno nosis raudonair bumbulas tabaluoja pakaušy bang! kaip nemylėti klouno, kurisant kelių inkšdamas klausiaar palaisčiau gėlesbang! nebėra jau gėlių, kvailuti,yra tik didelis kelias, stebuklinis bang! yra dar viena taurė vynotamsiai raudono kaip tavo kraujasbang! pabučiuosiu tave...
Bet koks įvykių ar personažų sutapimas su realybe yra atsitiktinis! Romantiškas proziško turinio eilėraštis o tu vis matavaisi mano kūnątartum antkapįsakei prispausk manenoriu jaustis gyvair spaudžiau tave su atsargapasistiebęs ant kojų pirštųir alkūniųkaip tai darydavausovietų armijojekad šliaužiantneišsipurvintų uniformabučiavau tavo prakaito lašeliusant kaktos ir ant kakloo tu jautei mano sukčiavimąspaudei rankomis prie savęsšnopavai į ausįbet negalėjau prispaustitavęs visu svoriu...
Viduržiemio būsenos Parko nuošalyjeAtsargiai grimzta katėĮ tylinčią pusnį Ji pasižiūri į maneGal kartais jai suteiksiuMėsos kąsnelio malonę Bet nieko jai neturiuIr negaliu išgelbėti josSustirusių kojų Varnai viršūnėjeNieko nereikia tik stebėtiŠį ledėjantį pasaulį Tolumoj garuojaSidabras nušliaužęsNuo eglių Slidininkai šliuožiaPalikdami ilgas vėžesDvigubų prisiminimų Katė užšoko ant tvorosJos akys spindi kaipŠerkšnas ant stiklo. Vaizdas Medžių kamienaiApspurę nuo sniegoJų šakny...
Traktatas Prisidengęs akis nuo mirgėjimo, krečiančio nuogąbe antveidžio veidąir kūną be šarvų ir žirgo, tai prapuldavo tarp namų ir šakų,tai vėl atsirasdavo kur nors pakraščiuos tarp vieno ir antro.Minėto mirgėjimo, be abejo, nesimatė gatvėsenei gatvių planuose ar žemėlapiuose,šito mirgėjimo nebūtume radę nei gamtoje,nei knygose apie gamtą,tai nebuvo tiktai fragmentas, randamas konkrečioje vietoje,konkrečiu laiku,kuriuose būtų ir nuogas veidas, prisidengęs mirgėjimo –nes tai nebuvo mirgėjimas...
* * *Majos šydasant Gango – arrytmečio rūkas?.. Džodpuras, prie Šivos šventyklos forte virš Mėlynojo miesto Varpo šerdytobulas – žydrasgarsas į dangų Indija Dieviškas sapnasatmerktom akimis,ir karvės krūvelė... Šventykla Gėlių girliandosgalbūt yra angosį šalį nirvanos... Benamiai prie šiukšlių laužo gatvėje Ryto tamsojvien tik ugnelėsmažytė širdis... * * * Kobros atvaizdastokio pat šventumokaip Buda ar Kristus... Radžastanas lyg būg...
Permušimas Diagrama šokinėja. Tu dar nejudi,kiekvienas raumuo įgręžtas į grindis.Nenoriu tikėti, kad tai užsitęs. Bet kažkas laiko. Tartum ledo žeberklasbūtų persmeigęs minkštą raidžių kekę,kurios niekaip nebeišeis nuryti. Pamėginu tau užspausti akis, tik šiaip,žaidžiant. Nepagalvok, čia niekonerepetuoju. Šitaip visi užsimiršta. Kreivė krinta. Šilumos kvapas, užuodžiuiškart. Jeigu dabar mokėčiau šifruotitą pasaulio sukrėstą, permaltą žvilgsnį. Rankos puola į tuščią ryto patalą,ieško užuom...
Obuoliautojas Ten, kur gimiauKvepėjo obuoliaisTurėjau baltasRankasJiems raškyti. Lipsiu į obelįŠiąnaktIškrisiu kaipSunokęs Surinksit mane,Vaikiščiai,Į pintinesServetėlėmis klotas Sėja Aš sėjėjasDaigus po vieną į dirvąDygsniuoju.Uodžiu jos drėgmęIr praeitį ir ateitį kartuŠnervėmisJi tekaKaip vanduoAš pjovėjasAnt lūpų –Daigų likučiaiDalgiui šokantDance macabreGeležiniais batukaisKada manePasėjęs nupjausiRugių karaliau? Meduolininkai Tame nameIš meduolių ir cukrausStovėjom nu...
Lopšinė Rachelei. Tėčio raštelis (1943) Susirink lėles,Rachele,suguldykį vežimaitįir užmerkvisoms akis. Miestasdar neatsikėlė. Mesdar spėsime išeiti. Mūsųniekas nematys. Rytoblykštantis drabužisprisigėręs melsvo ūkoir lekavimošunies. Lyg balandissusigūžęsten,toli,žmogus. Sušuko. Ir parkritoant žolės. Susirink mane,Rachele,iš apyaušrio skutelių,iš pavargusių aidų. Tąsyk –tąsyk nepakėliau – tu likai miegot, vaikeli. Tu likai.Likaitik tu. Buvau naktis Because the nightbelongs...
* * *Gatvė, akmens, mano išpėduoti,Pilkas milas lapkričio dangaus,Nebelikę rankos kam paduoti,Siūlu paskui adatą rangaus. Pro patamsius baltos balos tviska.Metų metais žingsnių žingsniuos sauAkimis bėgiodamas po viską,Mintimis, atmint, susisiuvau. Mergina tokia, bažnyčioj meldės,Švelniai, palinkėjimu šventu,Ranką ištiesė kaip lapą medis,Moja, šypsos vaikas be dantų. Vežimėlyj vežamas ant prekių...Skubinant kur, pasižiūri tuoPat metu susitiktas – pats lekiaUodegą suvizgindamas šuo....