Poezija


Sigitas BIRGELIS

2013-07-10 03:40:00

  Ožkiniai linų mėlynų Siela, kuri niekada manęs neužstos,Lyg žiedadulkė savo išsiilgus nėštumo,Ten aš niekada pasodintas nebūsiu medžiu,Tolstančio išgąsdintas tavo artumo. Ten kryžius lyg laikas, palinkęs prie kelio,Be veido skaistaus, be apžėlusio vėliai,Be Tėvo namų, be duonos skalsios, be stalo,Kur laukais parėjai ir mėlynai lyg linai sužydėjai. Nežydėk, niekad nežydėk mėlynai.Lyg žiedadulkė būsi išgertas be saikoIš daugkartinių artumų, Ožkinių, linų mėlynų,Išgąsčio tyro laukų i...


I išmuštas šagrenės oda kambarys po kiekvieno tavo žodžiošiek tiek sumažėja nematau to plika akimi bet staiga nustembu: ant palangės sėdėdamapėdom atsiremiu į grindis nustembu:slenksčio beveik nebejustiir lentynojeknygos taip susispaudžialyg gyvoslyg susilietų viena su kitapoezija ir atlasaistrofų eilutės srūva į juodąją jūrąžodynai skirtingų kalbųsvetimų šalių pasakosmūsų krantų uolose išrašytosir fotoalbumaineišsiųsti atvirukainaktinių seansų programosišsilydo įilgąilgiausiosvasaros juo...


Gynė DINEIKAITĖ

2013-06-25 21:13:06

  *Pirmą eilėraštį parašiau46-ųjų pavasarįapie Lietuvą –alyvų šakelę,mirkstančią baloj. Sudrėkinau eilėraštįašarom,kad alyvų šakelėišleistų šaknis širdyje.   *Kartojasi baltas rytassu gailiai miauksinčiakate kažkur už lango. Visoms benamėms katėmsšiltu alsavimu pasakojuapie Rimkūnuos žaibo ugniessupleškintą čerpių stogo namą,kurio nerami vėlėlig šiol šiltais prisiminimaislaukus užkloja. Tenai ir sniegas lyg pūkai.   *Trijų kartų Petronėlėmislyg tautiška juostapersijuosus...


Paulius NORVILA

2013-06-19 14:53:46

pusryčiams pusryčiams valgysiu moterįpriešpiečiams valgysiu moterįpietums valgysiu moterįpavakariams valgysiu moterįvakarienei valgysiu moterįna ir naktipiečiams valgysiumoterį valgysiu kol nebeliksnė trupinėliomanęs   kiauto lupenos lendantis atgal į savo kiautąapšepęs nusitrynusiu megztiniunusvirusiomis rankomis galvąpridengęs gobtuvo tamsa esu atminties įkaitas kalinysniekaip nesulaukiantis niekaipnesulaukiamas atsiprašymas   nemokamos dovanos ir visi ją praleido į priek...


Agnė Alijauskaitė

2013-06-11 21:04:48

Šiuo metu kremtu kūrybos komunikacijos mokslus. Rašau knygų apžvalgas. Taip pat piešiu šviesa. Periodiškai ima ir ištinka eilėraščiai. Brėkštant prisimenu šaltį išbridus iš upėsoda niekada nepašiurpdavonet jei būdavominus kažkiek pagal celsijų kaulams nedarniai susilietusbijodavom paliesti viens kitąpaleisti irgi bijodavomtaip ir likomgirgždantys nežinioj prisimenu nupeštas žąsisšventinei vakarienei dažniausiai be šventėstik su trupučiu romotik su trupučiucukranendrių prieskoniokad šios su...


Nijolė DAUJOTYTĖ

2013-06-01 18:21:33

* * * pirmąkartįsipilu į kavąpieno ar tai reiškiakad gyvenimuipagaliauleidžiubūtineaštriamnerūgščiamnesprangiamnedeginančiam   gatvės prekeiviai kas rytą įsukavaržteliusišstato lentynasišdėliojaraštuotas prekes vakareišsukavaržteliusir išnykstatamsoj paskuiturbūtišnyraanapus ir ašmokausi   kaip mes sprendėm Dievo klausimą 1971-iejimes su kaimynuVaidukuruošiamėspirmajaikomunijai man tai kaso Vaiduko tėtismokyklos direktoriusjis mūsų kaimynas štai sėdiprie durųant suolopuč...


Sara Poisson

2013-05-29 12:50:55

  Skaitantysis Netikėtai išaušta nuostabi dienatarytum įstatymas draudžiantis skaityti:kūnai, pasipuošę neregėtų formų šešėliais,prabangi veidų ir juos parėmusių kaklų įvairovė,geri žmonės blogiausia šio žodžio prasme,raudonas dubuo lyg tobula žaizda, tobulaiapskritas ir apie tai nepajėgiantis susivokti,autobusas, pilnas miego, ir vaikas su geltonameliono košelės šviesa viduriuos. Tačiau pusiaukelėje staiga gnybteli kita šviesa irkrintančių medžio kaulelių garsas:juodų kovų būrys lyg d...


Gvidas LATAKAS

2013-05-21 19:10:17

Pečius Visgi ne liurbis Inčirauskių jaunikliskad pečių sutvėrėpaveikslams pleškintidailų tokį – iš geležies skardųir vario kniedžių pražiojusį pakurą –gurkt pirmą prarijo – prastiesiems paveikslams? – lendaGintalas su klausimais– kaip tik patiems geriausiems –kam jų tiek? prikepėkepa paveikslaikur beeičiau stebi manenieko nesako(tai ne numylėtas kinas) kvadratai verčia slinktispavargusias akisgainioja skersaiišilgai   Iš Valdemaro mišiolo Vis labiauir labiau prasiskolinu kas sugr...


Ernestas Noreika

2013-05-15 13:43:41

1. visą žiemą nepaleidžia nuojauta,kad kažkuriame veidrodyjeyra užšalusi undinė – –atsikartojanti blyksniais,folijos gėlėm,sudužusiais termometrais – –– – jos varvantis liūdesyslabai panašusį mėnulio apspjaudytą sieną,sapnų degantį krioklį 2. naktimis girdis, kaip ji bando ištrūktiš spindinčių ašmenų,kaip atsargiai mėgina iš žvynų išsinerti,narintis sau kaklą ir per įrėžtą amalgamąišplaukt, gal iškristi– – tiesiai drimbant iš veidrodžio žemėn,tada dar ilgokai kankintis,kol tamsa atplombuoja...


Antanas Janonis (1894–1963) gimė Velželio k., Velžio vlsč., Panevėžio r. Motina – Marijona Siaurytė-Janonienė. Tėvas – Jurgis. Antanukas lanko pradžios, o vėliau realinę mokyklą Panevėžyje. Baigęs gimnaziją 1912 m. įstoja į Kauno kunigų seminariją. 1918 metais, per Tris karalius, įšventinamas kunigu. Pirmoji paskyrimo vieta – Raudėnai. Vėliau blaškomas iš vienos parapijos į kitą. 1948 m. perkeliamas į Žiobiškį. Pasibaigia klajonės. Įkandin brolio kunigo atsikelia penkeriais metais jaunesnė ses...