* * *Žiema įstrigus kaip strėlė į žemęBalandžio plaukus taršo pūgosNagais aštriais akėja žemės odąTiktai kaštono pumpuras lyg kalnasAnt šokoladinės šakelės augaDangaus mėlynėje kuri gilėjaLyg akys upės su ledonešio blakstienomKada pro debesis atsiveria miražasAuksinio kūno vasaros mauduolėsTačiau grakštesnio nei Cezanne'o –Dangaus mėlynė ir taškelis saulėsViršum kaštono pumpuro lyg kalno * * *Snaigės kristalas, kurs auga debesy, kadaise buvo mano alsavimas, buvo alsavimas tavo, buvo a...
* * * Sandalo medis ūžia,lapoja galvoj neapsakomo grožio.Kam man jo reikia,jei vyšnią po langu turiu.Vyšnia purpuro uogom,o vyšnioj berniukas.Jis skina ir valgo, ir juokias,ir laužo šakas atsispirdamas.Gležnos tos uogos,o berniuko širdisgeležinė.Geležinė širdis, kraujo gyslomkarštom išraizgyta.Bet ir ją sudaužysši maža, kiek pablyškus mergaitė.Vienu žvilgsniu sutrupinsnetrukus prisirpus rausvai. Ką darys tas berniukas?Išspjaus dar neapčiulptas vyšnias.Pagraužtas rūdžių nulinguosį Pluščiausko...
*abejoneslyg skalbinius išgręžiauvanduo nuvarvėjovirvę tarp medžiųištempusišdžiausčiauant vėjoišgiedrijau dangųlyg kepalą duonosdelnu nuglaisčiauišglamonėjaulaukiau Tavęso kaip laukiauatsistojus prie langoakis pražiūrėjau *ramybės be vilties nėrao ji anapus pasiliko –svarbus gyvenimo laimikis –vienatvėježvelgiu į giedrą rytąir nežinauką man su juo daryti *vieno žmogaus netektispasaulio visai nesutrikdovargano gyvulio išraiškadykvietėj stoviniuojupo dangumivisai abej...
Valdas Gedgaudas(1962–2013) IŠ NEIŠLEISTOS KNYGOS„STIPRĖJANTI JUODA" MĖLYNAS MOTYVAS Jei turėčiau balandžio sparnusnusiplėščiau užkasčiau juosir duobei užlygintai tyliaikad nieks negirdėtų ištarčiau:„čia ilsisi mano sparnai" arba įstiklinčiau įsirėminčiauankštoj pernykščių tarpstočių būdelėjant medvaržčio seno šalia dulkančio odmaišiokuriame gurgžda smulkintų nuotaikų skiautėsrimtesniems vargonų taisymo atvejams – pasikabinčiau jei turėčiau balandžio sparnusjei žinočiau neabejočiaukad jau...
Rãsos Kupolių naktį, per Rasas,Gulėjau žaginy, įsivaizduodamasEsąs situacijos viešpats.Ant liežuvio galo sukosi didingasPažadas: „Ir po šiuo žaginiuAš pastatysiu šiaudų karalystę,Ir Hado liepsnos jos nepraris,Kol drėks vyrų akys iš laimės,O moterų šakumos iš geismo,Nes meilė tetrunka trejus metus –Visai kaip tarnyba sovietiniam laivyne..." Ko gero, tai buvo vienas iš tųRetų atvejų, kai išmintingai nutylėjau,Nes ko vertas mandravimasKai vyturiai sumigę ant žemės,Rytuose saulės betykant švytin...
Kai miega proza, kai rąžos eilės Molio kvapas darį namus vedantisnosies tiesumas ar girdi kaip godžiai čepsi burna kramtopamestą obuolįmūsų vienatvės nemanaukad skanu tuštumojant apirusių laiptųloja margasšuva nemanaukad saldu &nbs...
*valgė bijūnusievų negėrė turbūtmins paukščių taką *duona vis trupaantims renku tylomisžydi pelėsiai *SuledėjusiArbata cigarečiųIšeina ruduo *išlikę kurmiaijau ieško kamuoliukųgolfo laukuose *į tavo dugnądrąsiai beldžia mažyčiaidievo aitvarai *sudilę bildaaukso inkarai dumblediena bedugnė *ryto laumžirgiaisvakarų sraigtasparniaisnakties grambuoliais *ant pono staloegzotiškos sėklidėsmirksintys žiogai *susuk man sausigarbanas oranžineskad šerkšnas sprogtų...
Vėlinės ir mes Po šalnų, po mirtiesAtlėks nemarūs paukščiaiIr išbarstys po pievasViltį, Meilę kaip aguonų grūdus. Ir rytmetį nelauktąUžlies palangę tavoBalto paukščio – žiniõs –Dar virpantys, tik įspaustiIr toliuose, ir tavyje žingsniai. Su gimtadieniu, gražiausiaIr visų tauriausia Mano Mama! 2012.11.01 Lapkritys Medžiai šatra pavirtoIr stumia, šluoja niūriausiusDebesis, nuo dienos veidoTolyn, tolyn, tolyn... O ant viršūnės tuoposDairydamasis varnasStebis, kad jau nėra žolės. –T...
gytis norvilas europos litanija per mano dievą ir dūmus mišios būgnams, trikampiui ir šešiems kontrabosams europa – moterie, mergele, kokia tu žavi leidžiantis saulei už Alpiųmoterie, mergele, į kokius tvartus tave nusitempė jautis?tave prievartavo, kankino, rišo diržais prie aukojimo stalo?kodėl atsidavei, reikalavo slaptažodžių, svaigino?europa – tapai įstatymų kalėjimu, melo inkubatoriumsmėlio dėže, kurioj cypia katalikai ir pardavinėja ro...
pasiilgau namų be ilgesio bet negaliu neįstengiu atsitraukt nuo lango į debesisputojančiusriedančiusšlamančius nelaukiu nieko pareinanttik kaip įkrist į tą dangų galvojumėlyną pilkąrausvėjantįžemuogių skonio įsimylėjęs savo akis mano vyzdžiuosesavo atspindį mano veidesavo grakščią nosį ir lūpasir antakių linkįir šnabždesį sodrų tokį kaip auštant žolė visą rasotą tas dangus tas plėšriausias švelnumasžiaurumaspats šalčiausias * * *jau visai nepavojingasnetyčia aptiktassaugiai išsprogdintasd...