Paskolink man save Ir išnirau dar iš pasaulio prieštvaninio –praradęs viltį ir viltingas tvarinys.Kur pasuku – ten grubios kalbos, aštrios vinys.Ir nežinia, ką šitas pjūklas sumanys. O kas išduos man šiam gyvenimui mandatą?Ir kokias aš turėčiau pildyti grafas?Ar daug reikėtų skaičių prirašyt ir datų?Kiek nuotraukų – iš profilio ir dar anfas? Apmirštu lyg bėgikas prieš lemtingą startą.Bet ar ne aš tik vienas šitaipos lekiu?Į ką man kreiptis, kad anas mane užtartų? –Juk būna spąstų pranašavim...
* * * Jei jau žaidi,tai žaisk žvaliai,tarytum parkeįsisiautęs vėjas.Dainuok ir šok,kvatokis įžūliailyg niekadanebūtum pralaimėjęs. Neišsiduok,jog kaupiasi širdyapgaulės nuodas,drumsčiantis tau kraują.Koks reikalas žinot,kad tu žaidi,visiems kitiems, –tegul pavyduliauja. Druska Kai samstant druską pasimato dugnas,šiek tiek pajuodęs, bet ne juodas,gerklėn įsimeta šleikštus saldumas –kuo sūdysim, kai ištuštės aruodas? Veidmainių išmonės yra beribės,besaikės liaupsės, sacharin...
akmuo many sutilpo visų planetųjuodieji okeanaita pjaunanti tyla skandinosąmonių erdvęvėluodavo tą vakarąvisų pasaulių juvelyraikai horizonte pasirodė kraujo puta - - - pražilo metų laikai penkimūsų laikas auksinės visatos galybėsūpynėse dangus arti šnabždėdavai tyliai ir nuolatabejingos kosmoso rankos ledinėskartais atsiunčia sniegą ir nuglosto žaizdasjuo ir reminiscencijos traukuliaismeta į gylį ir tyliai palieka taip tyliai kadrotušės varpas apkurto kad trūkstaman oro tau manęs trūksta ir...
1Ilgesys Pabodo poetų įmantrūs kvailiojimai.Jau noris pabėgti į užsienį tolimą. Į tokį archajišką, į primityvų,Kur gieda gaideliai nuo ryto ankstyvo. Kur žmonės nežino pavydo ir pykčio,Neskaldo vežimo iš nukirsto nykščio. Kur kalba, ką žino, kaip moka nemoka,Atsako juoku į kaimynišką juoką. Kur vaikščioja tėvas, mama kepa duoną,Nevaro nieks nuodo iš daržo aguonų. Kur tiki, kad buvo, kad bus amžinai,Kur supas galulaukėj dėdės linai - - - - - 2Atlaidai baigiantis karui Prunkštė a...
m o n o p o l i s Vėl ryte patekėjokompaktinis diskas.Iš vieno tiekėjoviskas. a n k s t y v o j i b i o g r a f i j a vaikystės vasaraspraleido kaime jaunystės vasarųnepraleido u ž p i r k i o s v a k a r a i s Ilgas pasakas mažiemusseka pievoje ražienos.Apie tai, kaip kulnas turiprisiimti aštrų dūrį. s i z i f a s , a t o s t o g a u j a n t i sn i d o j e kasryt ant smėliogulbės plunksnaišrašo mylimai,kuri toli, eiles žinodamas: vos baigs– putotos...
Gražintos vienatvės eilutė Tavo laiškus skaitydavau po truputįniekada iškart –bandydavau prisijaukint ir bijodavaukad laimės gali būti per daugkad širdis gali nueit pagaugaisužmesdavau akį vogčiom į kelias eilutes –užtekdavo dienaineskubėdavau sverdamas laimės akimirkas tos eilutės – ir meilėir ilgesys panaktinisir degtinės lašas dyguskrintant paryčio žvaigždei paskutinis –ilgai su juo gyvenauvidinėje švarko kišenėj nešiojauskad visada po ranka prie širdieskad patikrint galėčiau dienas nugy...
Paskutinė vasaros karštybė Paskutinė vasaros karštybė –Karštuma nuo žemės lig dangaus.Paskutiniai augalai išstybę,Kiek jau niekad šiemet neišaugs. Paskutiniai šio rugpjūčio laipsniai –Tartum tvinksniai vasaros širdies,Po kurių čia niekas nei nuleips, neiAntrąsyk džiaugsmingai sužydės. Liks tiktai laukimas šalto ryto,Kai šalna virš pievų viešpataus.Ir tas lapas, kurs lengvai nukrito,Sunkiai, neatšaukiamai atauš. 2007.VIII.24 Per pūgą Stūmiuos per aršią kovo pūgąGreičiau šliaužte,...
* * * Tarp jų nėra jokių bendrų būties ženklų: Gražuolė moteris ir audeklo šešėlis. Plevena juokas. Josios siluetas – Vien mėlis, stebuklingas mėlis. Taip atsiskleidžia šios nakties tyla, Ją drumsčia vien tik troleibusai. Tėvynė tavo sapnuose miela? Kada tu atsibusi? Ta moteris, nueidama kažkur, Tik linkteli. Kažką lyg sako Jos šypsnis. Lieka erdvėje, Nušviesdama vienatvės taką. 2012 01 08 * * * Kokia tėkmė laukų Ir ilgesingas vakaras. Ir aš tave kažkur seku, Ir...
Gimiau 1989 m. Alantoje, Molėtų rajone. Baigusi vidurinę mokyklą, nusprendžiau studijuoti tai, apie ką mažiausiai turėjau supratimo – ekonomiką. Vis dar mokausi, dabar – magistrantūroje. lis ilgaiperonuose prie laikraščių kioskųvisose nuotraukose lisbe veido bruožų giminystėsdar bus lietusištverti kaip ius solikeičiant batusklausant regtaimoper pietų pertraukąkojas nuleidus į pilko kilimo pavėsį prieš pabaigąvisiems atleidusi stiliaus sausumąir tūnodama giliai lietujematau įkypai trūkinėjanč...
Ožkiniai linų mėlynų Siela, kuri niekada manęs neužstos,Lyg žiedadulkė savo išsiilgus nėštumo,Ten aš niekada pasodintas nebūsiu medžiu,Tolstančio išgąsdintas tavo artumo. Ten kryžius lyg laikas, palinkęs prie kelio,Be veido skaistaus, be apžėlusio vėliai,Be Tėvo namų, be duonos skalsios, be stalo,Kur laukais parėjai ir mėlynai lyg linai sužydėjai. Nežydėk, niekad nežydėk mėlynai.Lyg žiedadulkė būsi išgertas be saikoIš daugkartinių artumų, Ožkinių, linų mėlynų,Išgąsčio tyro laukų i...