Daužtas buožė ir Trečias iš po kelmo. „Valstybės likimas – mano vienintelis rūpestis

Šio teksto autorius jau nuo seno kamuoja nerimas dėl šalies likimo. Kadangi vis gilėjančios socialinės ir ekonominės problemos kelia nuolatinę valstybės piliečių ir jos valdžios konfrontaciją, buvo nuspręsta šia peticija išsakyti savus pasiūlymus, kaip spręsti tam tikras problemas ir kartu gerinti socialinę-ekonominę šalies padėtį.
Peticijos autoriai pateikia tik dalį pasiūlymų įvairioms problemoms spręsti, tačiau tikisi begalinio piliečių palaikymo pasisakant už šviesų šalies likimą.

Pagarbiai
Daužtas buožė ir Trečias iš po kelmo


 1. Mes už PVM didinimą TRIS kartus ir pajamų mokesčio mažinimą DU kartus. Tegul protu ar rankomis uždirbti pinigai lieka darbininkui, o lenkiškas ir kiniškas prekes perkantis ir taip valstybės pinigus į užsienį išleidžiantis pilietis sumoka daugiau mokesčių.
2. Mes už tai, kad grikiai būtų pusryčiams, pietums ir vakarienei pirmadieniais, antradieniais ir šeštadieniais. Sutaupyti pinigai lai pildo kiaurą Valstybės biudžeto katilą.
3. Mes už tai, kad prie padidintų baudų už brakonieriavimą būtų skiriamos ir atitinkamo laikotarpio žaliavalgystės dietos.
4. Mes už degalų akcizo dvigubinimą, kad vis daugiau vairuotojų remtų „Šiaulių vairą" pirkdami jų dviračius su TRIGUBU PVM.
5. Mes už tai, kad piko metu būtų apmokestintas važiavimas automobiliais be keleivių. Ikimokyklinio amžiaus vaikai keleiviais nelaikomi.
6. Mes už tai, kad nutukėliai būtų baudžiami realiomis bausmėmis už kiekvieną antsvorio kilogramą, perskaičiuojant jį kas 30 dienų. Lašiniu neapaugusios širdys ir kraujagyslės – mažiau darbo gydytojams, sutaupytos valstybės lėšos genetinėms (nepriklausančioms nuo gyvenimo būdo) ligoms gydyti.
7. Mes už tai, kad perkant supakuotą tiek baltą, tiek raudoną mišrainę būtų taikomas tris kartus didesnis PVM, o atsinešus savo stiklainį – ne.
8. Mes už tai, kad trys kaimynų šeimos žiemą gyventų viename bute, vakarais propaguodami liaudies šokius, amatus ir sutaupydami lėšų už šildymą rusiškomis dujomis ir mazutu.
9. Mes už inovatyvių mokslininkų, pridėtinę vertę kuriančių verslininkų bei įvairių sričių pedagogų darbo skatinimą kaklo, pečių ir nugaros masažu.
10. Mes už tai, kad Radži ieškotų ne tik žmonos, bet ir darbo.
11. Mes už tai, kad šviesoforai naktimis, kai tik mirksi geltona šviesa, būtų išjungiami visai ir taip būtų taupomos valstybės lėšos.
12. Mes už tai, kad greitį viršijusiems vairuotojams būtų atimtos teisės iki tol, kol šie nenubėgs tiek kilometrų, kiek kilometrų per valandą viršijo greitį.
13. Mes už tai, kad pensininkai sektų pasakas vaikams darželiuose. Sumažinus auklėtojų skaičių, senjorai galėtų išsidalyti buvusio darbuotojo atlyginimą kaip priedus prie pensijų.
14. Mes prieš Alzheimerį ir už didesnius mokesčius, kuriuos prisimintume senatvėje, eidami atsiimti dviejų veršių vertos pensijos.
15. Mes už kolektyvines talkas gatvių sniegui valyti, sniego rutulių formavimą ir ridenimą į kurios nors hidroelektrinės aukštupį, kad sniegui tirpstant būtų sukuriama elektros energija.
16. Mes už tai, kad materialų produktą kuriantiesiems būtų panaikintas valandinis ir įvestas fiksuotas darbo atlyginimas už padarytą darbą, nes ilgas stovėjimas prie duobės jos neiškasa.
17. Mes už tai, kad šalies karinės pajėgos būtų mobilizuojamos ir siunčiamos į kaimus per kiekvieną bulviakasį bei šienapjūtę, o daugiausiai ūkininkams privežę šieno ir prikasę bulvių daliniai būtų apdovanojami auksinio vežimo ar bulvės ordinais.
18. Mes už valstybės skolinimosi eros pabaigą, biudžeto skylių užlopymą ir valstybės skolų grąžinimą visų piliečių sąskaita, metus jiems būnant žaliavalgiais (išskyrus ligonius, kuriems taikomos specialios dietos).
19. Mes už tai, kad Lietuvoje būtų užauginama daugiau braškių nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, taip pat už tai, kad jos būtų eksportuojamos nebūtinai ekologiškose (svarbu pigesnėse) dėžėse, kadangi tai jau nebe mūsų reikalas.
20. Valstybė ne soskė – amžinai nečiulpsi. Todėl mes už tai, kad darbingam asmeniui bedarbio pašalpa būtų suteikiama tik pirmaisiais bedarbiavimo metais, per kuriuos šis galėtų susirasti sau mėgstamą ar nemėgstamą darbą, o jei to padaryti nepavyktų – vadinasi, jis nevertas šalies pieno, todėl turi būti atjunkytas nuo pašalpos ir paliktas su savo paties plūgu.
21. Mes už privalomą galimybę bedarbiams mokytis bent po 12 valandų per parą, kad įgytų norimų ir nenorimų specialybių.
22. Mes už tai, kad socialiai remtiniems darbingiems asmenims vietoj paramos maisto produktais būtų skiriamas dirbamos žemės plėšinys daržui, kastuvas ir maišas bulvių. Investuokim į dirbantį ir sotų pilietį ištisus metus, o ne tik šiandien.
23. Mes už tai, kad kiekvienas kalinys išmoktų megzti ir per įkalinimo laikotarpį privalėtų numegzti dvigubai daugiau kojinių porų nei jam paskirta kalėti metų. To nepadarius, bausmė būtų pratęsiama dar vieneriems metams ir porai dryžuotų kojinių.
24. Mes už tai, kad kiekvieno miesto ir didesnio miestelio aikštėje būtų pasodinta po eglę ir po 40 metų švęstume Kalėdas sutaupę lėšų.

* Pavadinimui panaudota citata iš J. Požėros knygos „Mano vienintelis rūpestis".