Juga Mišiuginas. Marytės plauko klausimu

„Su bobute kapinėse kalbasi... Koks čia chrono?.."
iš pokalbių redakcijoje


Alis Balbierius. Kino plakatų ir drabužių vienis Kolkatos gatvėje

Kai dar augau barakuose, mes tą priežodį žinojom. Bet neturėjom televizoriaus. Reklamos irgi buvo, kaip dabar sakoma, „pakankamai mažai", bet mums pakako. Pavyzdžiui, vaistinėse kabėjo tokie plakatai, kaip „Aš cigarečių nepapeiksiu, pats rūkau ir jus pribaigsiu" arba „Išgerk kūmai, išgerk kūmai, kad pro rūrą rūktų dūmai" ir panašūs. Atsitikus progai, pasakysiu, kad lenkiškai „rūra" reiškia „vamzdis". Tik neužmirškim, meldžiu, kad kirčiuoti reikia paskutinį skiemenį –­ „rūra", o ne taip kaip lenkai – priešpaskutinį „rūra". Taip pat prie progos pasakysiu, kad pirmoji reklama (eksponuojama rusų kalba) baigėsi žodžiu ne „pribaigsiu", o „patariu" –­ „pats rūkau ir jums patariu". Išverčiau „pribaigsiu" grynai dėl rimo. Nors, dar šiek tiek pagalvojęs, atradau tokį pat šleivą rimą, bet artimesnį originalui: „Cigarečių aš nepeikčiau, pats rūkau ir jums pateikčiau" (ta prasme –­ patarčiau).

Na, vienu žodžiu, dabar turim ir televizorius, ir apsčiai reklamos. Čia jau galima būtų sakyti ir „pakankamai", nes kitą kartą nuo jos gausos jau koktu darosi. Bet nemėgink inkšti, nes teletabiai tuoj tau atkirs – nebus reklamos, nebus televizijos. Tada jau geriau pasaulio pabaiga. Nors, antra vertus, barakuose augęs, grynojo proto žmogus vis dar mano, kad yra atvirkščiai. Na, tegul ir ne absoliučiai, bet vis dėlto. Dabartinis pasaulis – gerokas jovalas.

Trumpai kalbant, grįžkim prie Marytės plauko, kuris vienoje reklamoje taip nuoširdžiai zulinamas, kad vieta, kurioje tas plaukas auga, jau turėtų būti ir nuplikusi. Į tą biznį net kalbotyros specialistai įsikišo. Pradėjo aiškinti, neva, kažkokiame kaime augusi tokia Marytė su plaukais, ir štai per jos plauko storį... Blėniai! „Marytė", „Onutė", „Jurgis", „Jonas" – tai „bendriniai" tikriniai lietuvių moterų ir vyrų vardai (kaip kad rusų Ivanas, o vokiečių Fricas), ir taip nuoširdžiai televizijoje vartojamo priežodžio originalas, girdėtas dar tada barakuose, yra: „Tik per Marytės k...šio plauką".

Esu ne mažiau drovus nei televizorius, įkyriai kartojantis tą reklamą, todėl nedrįstu tos intymios Marytės vietos įvardyti. Tik pasakysiu, kad žodis panašus į rusišką „kūšči", kuris reiškia „krūmai", „brūzgynai". Beje, Rojaus sodus rusai vadina Rojaus krūmais. Bet čia tarp kitko.

Tautosaka dažnai linksma ir šelmiška, todėl šiame priežodyje ir suskamba „Marytės plauko" vieta. Kyla klausimas, kodėl ne Jurgiuko ar Jonuko. Manau todėl, kad erdvei ar laikui matuoti vartojam kitą Jonuko ataugą –­ ne plauką.

Jaučiu, kad jau būsiu gerokai tarp tų plaukų pasiklydęs. Todėl reziumuodamas patarčiau tokiems drovuoliams kaip televizorius užėjus norui vaizdžiai pasakyti „vos vos", vartoti neutralų priežodžio variantą –­ „tik per plauką", o Marytę palikti ramybėje. Su Jonuku, beje, reikalas keblesnis. Apskritai reiktų keisti kūno dalį ir sakyti „vienas kaip pirštas", pavyzdžiui, ir net Jonuko nereikia. Žodžiu, atsargiau gerbiami priežodžių mėgėjai –­ kaip sakydavom barakuose – atas!

Draugai