Apie škotus
Trumpa Anglijos ir Škotijos unijos istorija: atitiko kirvis škotą.
Apie dvigubą skaitymo malonumą
Markizas de Sadas ir iš antro galo – Sadas.
Apie Europos vidurius
1956 m., sovietų tankams veržiantis į Budapeštą, Vengrijos radijas paskelbė: „Mes žūstame už Europą!" 1968 m., sovietų tankams supant Prahą, čekai ir slovakai pasauliui viltingai pareiškė: „Prahos pavasaris – tai mes!" Ir tai buvo Vidurio Europa, pasauliui anuomet tapusi sąžinės ir laisvės kristalu. Šiandien Vengrija, Čekija ir Slovakija sąžinę pavertė kitokia materija. Ji jau – nebe Vidurio Europa. Ji tapo viduriuojančia Europa.
Apie karą ir poeziją
Prancūzija ir Rusija stiprina kultūrinius saitus. Prancūzai pastatė du „Mistralius": vieną Frederico Mistralio, kitą – Gabrielos Mistral garbei. Abu buvo Nobelio premijos laureatai. Šiedu laivai taps plaukiojančiomis skaityklomis, kurios aptarnaus poetinio žodžio ištroškusius jūrų pėstininkus. Tai literatūrinė kompensacija už kadaise bolševikų iš Rusijos išvarytą „filosofų garlaivį".
Apie rusiškus metų laikus
Visos kalbos apie kažkokį „rusų pavasarį" – tai bepročių ir cinikų kliedesiai. Tai šalis, kur amžinas įšalas surakinęs ne tik žemę, bet ir protus. Toje šalyje mutavę mamutai nusimetė gauruotus kailius ir tapo politikais, o jų smegenėlės virto mažomis šaldymo kameromis. Tai šalis, kuri per trumpą laiką Karaliaučių pavertė Kiauliningradu, o kaimyninę valstybę – saldžiu geopolitiniu kąsniu, pavadindama ją „Cukraina". Tai šalis, kur vaivorykštė ir Šiaurės pašvaistė specialiais pabūklais tučtuojau nutepama kolorado vabalo dryžiais. Tai šalis, kurios valdovas slapčia čiulpia varveklius lauko išvietėje. Toje šalyje visada tik vienas metų laikas – „russkaja zima".
Donelaitis, 1984
Ji buvo mašininkė, jis – mašinistas.
Ji kvepėjo alyvomis, jis – alyva.
Ji skaitė „Metus", jis skaičiavo metus.
Jie susitiko Vilniuje prie Černiachovskio paminklo.
Po to jai gimė sūnus Kristijonas, o jis davė jam savo pavardę: Chlebnikovas.
Dabar jam – trisdešimt.
Jis yra nuvaręs trisdešimt mašinų ir ant kūno turi išsitatuiravęs trisdešimt mažų Černiachovskių.
Jo pravardė „Būras".
Jis niekada neskaitė „Metų".
Apie Nobelio ciklus
Šiais metais literatūrinę Nobelio premiją gavo prancūzas Patrickas Modiano, kuris, tikėkimės, pagaliau sulaužys nelemtą „penkiasdešimties metų ciklo" tradiciją ir jos neatsisakys.
1964 m. premijos atsisakė Jeanas Paulis Sartre'as iš nihilizmo.
1914 m. premija nebuvo įteikta dėl Pirmojo pasaulinio karo.
1864 m. premijos atsisakė Charles'is Augustinas Sainte-Beuve'as iš kuklumo. Jis tiesiog manė, kad Prosperas Mérimée jos vertesnis.
1814 m. premija nebuvo įteikta dėl Napoleono karų.
1764 m. premijos atsisakė Voltaire'as iš pasipūtimo.
1714 m. premija nebuvo įteikta dėl Ispanijos įpėdinystės karo.
XVII a. visos premijos pagal Tridento bažnytinio susirinkimo nutarimus priklausė jėzuitams.