Žeberas (tikroji pavardė Andris Brežė, g. 1958 m.) – latvių poetas, grafikas, vienas pirmųjų latvių meną pakreipęs netradicinės raiškos kryptimi: prie instaliacijų, darbų ekspozicijomis už tradicinės parodų erdvės. Eilėraščius publikuoja nuo 1978 m. pasirinkęs slapyvardį – savo pavardės anagramą. „Tatuiruotės" (1988), kaip geriausias metų debiutas, pelnė Klavo Elsbergo premiją. 2007-aisiais išleistas poezijos rinkinys „Šnapsas / Blakės" įvertintas Literatūros metų ir A. Čako premijomis.

„Skyrybos ženklų nenaudoju, nes stengiuosi sukurti natūralaus ritmo, kuriam nereikalingi jokie ženklai, frazę. Man patinka aiški poezija", – tvirtina Žeberas.

BALTAS KLAVIŠAS

 

naktis

Esplanadės parkas
nematyt žvaigždžių
tik vieniša moteris tamsoj
plauna Rainiui kojas

 

mirtis

kartą mokslininkas vienas
tarė taip
kai jis numirs
į jo karstą
teįdeda mikrofoną
o ant kapo garsiakalbį pastato
tada jis visiems galėsiąs pasakoti
kaip ten iš tikrųjų esą
laukti ilgai nereikėjo
mokslininkas mirė
palaidojo jį
ir visi susirinko kapinėse
paklausyti ką mokslininkas praneš
bet tai ką jis pasakojo
buvo taip neįdomu
jog visi iš nuobodulio
mirė

 

2. mirtis

kartą mokslininkas vienas
tarė taip
kai jis numirs
į jo karstą
teįdeda mikrofoną
o ant kapo garsiakalbį pastato
tada jis visiems galėsiąs pasakoti
kaip ten iš tikrųjų esą
nebegalėdami sulaukti
kada mokslininkas mirs
jį žmonės kastuvais užkapojo
palaidoję liko paklausyti
ką mokslininkas pasakos
laukė dieną antrą
bet mokslininkas tylėjo
tada žmonės nusprendė
jog mokslo vyras įsižeidė
kodėl užmušė jį
tad ir tyli
iš tikrųjų jis jau buvo
išsikalbėjęs pilna burna
o žmonės
užkasdami kapą kastuvais
nukirto mikrofono laidą
ir eksperimentas
nesėkmę patyrė

 

Čako motyvas

eikš bičiuli
ir pasiskolink pinigų
galėsi pailginti savo varpą
arba nusipirkti sportinį automobilį
o gal baisiai gašlią mergą
galėsi gulėti palmių pavėsy
su hotentotais sargybon eiti
arba šokti po blausiom šviesom
smuklėse kur naktis nesibaigia
jei negali grąžinti
negerai
bet neduosime į akį
mūsų agentas tau įteiks
degtukus
benzino kanistrą
ir urną

 

sandėlis

praviros durys
cementinės grindys
kampe kibiras
kibiras su nuorūkomis
ant kibiro užrašas
SMĖLIS
prie durų
papilta alyva
alyvoj atspindys
SAMIJĖŠI
dešinėj
apversta kėdė
prieblandoj auliniai batai
batų numeris 45
prie sienos lentyna
ant lentynos maišai
maišuose į suodžius panaši medžiaga
virš lentynos stogas
stoge kiaurymė
kiaurymėj oras
tiesiai į saulėgrįžą
per ją įspindi
plonas saulės spindulys
ir nuslysta
užrašu
MEDŽIAGA IŠ KURIOS
GAMINAMI VYRAI

 

kaip viskas prasidėjo

vieną dieną Visata
kuri visą laiką buvo išsiplėtusi
ėmė trauktis
vis mažyn mažyn
kuo daugiau ji susitraukdavo
tuo trauka greitėdavo
kol vieną dieną
jau aiškiai galėjai išvysti
Visatos pradžią
miško laukymėj prie Preilių
šalia kelmo
du tušti litrai
ir du pilni vyrai
Propanas ir Butanas
Butano burnoj suktinė
Propanas brėžia degtuką
viskas

 

kaip palengvinti socialinį biudžetą

su aukštos išskirtinės galios
mikrofonais
įrašyti garsus
kuriuos skleidžia perdegdamos
mokyklos dienos šviesos lempos
tada iš šių garsų
būtų galima sukurti
monotonišką simfoniją
jai skambant
senelių pensionuose
sukelti nepaaiškinamus
masinės mirties atvejus

 

vienuose apleistuose namuose

stovėjo paliktas rojalis
kartą girgždėdamos prasivėrė durys
ir į kambarį įėjo paliktas vaikas
priėjo prie rojalio
pakėlė dangtį
ir kiek išgali
trenkė per baltą klavišą
šaižus vienišas garsas
užtvindęs kambarį
viską sukaustė
tad nė vienas
nebegalėjo atstumti durų
ir įeiti trobon

 

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis