Alvydas Repečka. Alkoholizmo antropologija ir pachmielninkai

Iš straipsnių ciklo „Priklausomybės ir nepriklausomybė“

 

gyd. Alvydas Repečka

 

Vakarų Europoje problemų dėl alkoholio vartojimo gausu, bet šalyse, kurios kelis šimtmečius buvo okupuotos carinės Rusijos ir pusę amžiaus sovietinės imperijos, tokių problemų dešimteriopai daugiau. Kodėl toks milžiniškas skirtumas, nors suvartojamo alkoholio kiekis iš esmės nesiskiria? Kodėl kuo ilgesnis buvo okupacijos laikas, tuo alkoholio problemos skaudesnės? Tik aklas nemato, jog skirtumą lemia alkoholio vartojimo kultūra, sudaryta iš papročių, elgesio taisyklių ir normų.

Kuo skiriasi alkoholio vartojimo papročiai? Geriausiai tai atspindi tautosaka. Vakaruose nuo Hipokrato laikų įsisąmoninta maksima „in vino veritas, in aqua sanitas“ („vyne – teisybė, vandenyje – sveikata“). Suprantama, teisybė –­ saike. Padauginus – sveikata vandenyje – pagirios. Europos rytuose viskas priešingai: „Arbata –­ ne degtinė, daug neišgersi“ (čia ir kitur versta iš rusų k.). Vakaruose galioja nerašyta taisyklė – iki pietų alkoholis nevartotinas. Ir jos laikomasi, nes tai iš kartos į kartą perduodama elgesio norma. O Rytuose tarpsta „išmintis“, braukianti saiką: „Iš ryto negėrei – diena prapuolė“ arba „ryte išgėrei –­ diena laisva.“ Vainikuojantis posakis: „Kuo apsinuo­dijai, tuo ir gydykis“. O kur dar rusiškos „išminties“ perlas: „Degtinė be alaus – pinigai pavėjui.“ Rusų kalbos neišmanymas netrukdo perimti ydingo elgesio –­­ išgerti pagirioms. Prancūzas degustuoja, kai pradeda gerti akimis, tada šnervėmis, galop pamalonina gomurį – tai vienokia kultūra. Toli kaip iki mėnulio mūsų patyrusiam pagiriojimosi kultūros atstovui, protinančiam jauną žmogų: „Nemoki valgyt šūdo, neimk didelio šaukšto.“

Kadaise saikingas vartojimas užfiksuotas tautosakoje: pasakose („ir aš ten buvau alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“) ir dainose („negerk broleli, negerk trečios“). Lietuviai gerbdavo darbštų ir tvarkingą, pašiepdavo padauginusį. Carizmo laikotarpiu gėrimas pagirioms kaip reiškinys tik suleido šaknis, o sovietmetis buvo ypač palankus metas, keitęs alkoholio vartojimo įpročius. Saiką keitė šaunus prisigėrimas, lėbavimas. Kuo daugiau tūlas įveikdavo degtinės, tuo labiau buvo gerbiamas ir pats didžiavosi. Tėvų pavyzdžiu sekė vaikai, vėliau – ir jų vaikai. Mūsų tautoje vis daugėjo žmonių, kuriems gerti pagirioms tapo savastimi, nesuvokiant, kad gali būti kitaip. Daugelis norinčiųjų ir galinčiųjų vartoti alkoholį saikingai nejučia tapo įkaitais tų, kuriuos vadinu pachmielninkais. Tai jie diktuoja užstalės madas, tai jie, „šaunuoliai“, šventėms užsako taurelių kilnojimo tempą.

Taigi gėrimas pagirioms yra vienintelė girtavimo priežastis. Deja, absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje mano kitaip.

Štai Izraelis yra tarp pasaulio šalių, kur problemų dėl alkoholio vartojimo – mažiausia. Pastaruoju metu kilo šurmulys – atsirado alkoholizmo bėda. Kas mena sovietmetį, pritars. Negirdėtas dalykas, kad žydas papultų į blaivyk­lą. O dabar žmonės, sovietijos nematę, užaugę ir subrendę Izraelyje, tampa alkoholikais. Nebuvo alkoholizmo, kol neatvažiavo milijonas „rusų“. Vadinamieji žydai iš Sovietų Pajungos (pritariu V. Landsbergiui – vadinkim daiktus savais vardais). Jei priežastis – alkoholis, tai atvykstantieji į Pažadėtąją žemę turėjo vežtis pilnus lagaminus, konteinerius alkoholio... Tereikėjo atsivežti rusišką tradiciją „kuo susirgai, tuo ir gydykis“. Tėvai, mokantys pagiriotis, gal ir nugyvens savo amžių be priklausomybės, bet sūnūs ar dukros, jauni išmokę taisyti alkoholiu sveikatą, pakliūva į spąstus.

Dėl pagiriojimosi tradicijos šimtmetis carinės Rusijos imperijoje vis dar atsirūgsta Suomijai, kurioje problemų dėl alkoholio gerokai daugiau nei kitose Skandinavijos valstybėse.

Musulmonų ar budistų šalyse, kur alkoholio nevartojimas įtvirtintas religijų, beveik negirdime apie minimas bėdas. Yra racionalus paaiškinimas. Jei europidų kepenų fermentinę sistemą (P 450 grupę fermentų, kurie skaldo alkoholį) laikysime 100 %, tai daugumos azijiečių – tik 15 %. Silpnas kepenų barjeras lemia, kad alkoholis „greitai trenkia per smegenis“. Todėl tose religijose įtvirtintas alkoholio nevartojimas. Tiesa, ten „šventą vietą“ užima narkotikai.

Gabrielės Vaitkutės piešinys

Kodėl Lietuva nuolat pirmauja ES pagal visus alkoholizmo rodiklius? Priežastis ta pati. Ne išgeriamo alkoholio kiekis, o pachmielninkų skaičius populiacijoje lemia šalies girtavimo laipsnį. Kuo daugiau šalyje žmonių, dar netapusių ir jau tapusių, t. y. priklausomų nuo alkoholio, pachmielninkais, negalinčiais adekvačiai kontroliuoti savo elgesio, tuo daugiau toje šalyje girto smurto, girtų avarijų, ligų ir nelaimių.

Skaitant kitą sakinį prašau susikaupti. Avarijų ar smurto, kuriuos sukelia girti asmenys, gausiau ne ten, kur daugiau geriama, o ten, kur daugiau pachmielninkų. Kol šito nesuvoks įstatymų leidėjai, padėtis tik blogės. Kai kalbama apie svaigalais piktnaudžiaujančių piliečių smurtą tarpusavyje, prieš moteris ir vaikus, priežastimi vėl laikomas alkoholis. Valstybėje ignoruojama priežastis – gėrimas pagirioms, dėl kurio asmuo tampa priklausomas, negalintis savęs kontroliuoti, taigi pasek­mė – smurtas. Šito nesuvokus, eisenos prieš jį duos tiek pat naudos, kiek eisenos nuogu užpakaliu prieš blogą orą.

Žiniasklaidos žmonėms įduodu raktą. Naudingi bus tik sprendimai, nukreipti į priežastį – pagiriojimąsi. Darykite įtaką politikams, kurie turi įrankį –­ įstatymus. Seimas negaišdamas turi priimti įstatymą, draudžiantį parduoti alkoholį iki pie­tų, kol tai vėl netaps visuotine elgesio norma. Toks įstatymas tiesiogiai veiks girtavimo priežastį. Nesyk esu kartojęs, kad būtina sąmoninga kampanija. Niekas netrukdo ant lietuviškų alkoholinių gėrimų užrašyti, kad vartotinas saikingai ir nevartotinas dvi dienas paeiliui.

Kitas uždavinys yra vėlinti galimybę legaliai įsigyti alkoholį jaunimui (kuo anksčiau išmoks pagiriotis, tuo didesnė tikimybė tapti priklausomam). Būtina pamažu, tarkime, nuo šių metų birželio pradžios, įvesti 18,5 m. amžiaus cenzą, kitais metais – 19 m. Jei susigundysite beatodairiškai kelti amžiaus ribą (dabar svarstoma parduoti nuo 20 m. – narkotikų prekeiviai tik džiaugsis), tai rodys, jog nemąstote. Pamatysime rezultatus, o jie neišvengiami, jei veikla prieš gėrimą pagirioms bus sąmoninga, kai vietoj nelogiško „netapk alkoholio vergu“ bus „negeriu pagirioms – netapsiu alkoholio vergu“. Tada pamažu kelkite amžiaus cenzą nors iki 25-erių. To net nereiks, jei didžiumą pastangų skirsite ne kovai su jau geriančiais pagirioms, o dar neįgudusiam tą daryti jaunimui. Žinia, lengviau neišmokyti nei permokyti. Valstybės lėšas, skirtas krašto gynybai, galima lengvai padvigubinti, jei bent 2 % skirtume augančios kartos kultūriniam, patriotiniam ugdymui ir užimtumui. Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro vaikai ir jaunimas turi užpildyti visas sporto arenas. Kam jų tiek pristatėm? Jei įsikibę laikysite alkoholį arba girtavimą priežastimi, o visi sprendimai, deja, tą ir rodo, – planuokite naujų kalėjimų statybas.

Ričardo Šileikos fotodiptikas