LNOBT vadovo Jono Sakalausko nepaskyrimas antrai kadencijai sukėlė dar negirdėtą dantų, dovanokit, smuikų griežimą, kuriam neprilygsta net „Dievo avinėlio“ cypinimas. Taigi yra proga parašyti... naują operą. Juoba kad ir libretistas (Marius Ivaškevičius) jau laisvas. Ir pradžia visai aiški.
Pirmoji scena. Kristiano Benedikto ir J. Sakalausko duetas. K. Benediktas: „Noriu dainuoti, labai noriu dainuoti.“ J. Sakalauskas: „Kol viršininkas aš, benediktino kvapo čia nebus.“ Antroji scena. Ūdrio, atleiskit, Kairio arija:
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai. (...)
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžto į TEATRĄ margi sakalai.
Bet reikalas rimtas... Abi pusės, tiksliau, labiausiai viena, puola, kol kas (kol rašomos šios eilutės) tik grodama marche funebre. Ar nebus ir streikuojama, dar neaišku. Amžinas nepatenkintųjų klausimas: kas kaltas, ką daryti?
Arlekinas, pasitaręs su Kolombina, siūlo štai ką. Kad ir kas galų gale nugalės, reikia žengti šiuos žingsnius.
1. Bet kuriuo atveju atleisti ir muzikine prasme, ir vadybiškai susikompromitavusį dabartinį meno vadovą Sesto Quatrini. Už ką? Už partitūrose nenumatytas pauzes ir nevykusį žmogiškųjų išteklių valdymą. (Gerai biurokratiškai pasakiau, net pačiam smagu.)
2. Jei jau taip reikia meno vadovo, vietoj italo paskirti, nesvarbu, lietuvį ar užsienietį su griežtu įpareigojimu nuolat dirbti teatre ir laikyti „ranką ant pulso“.
3. Pašalinti vienos Lietuvos muzikų šeimos interesus teatre proteguojantį asmenį.
4. Be gailesčio atleisti tuos etatinius solistus (pavardžių neminėsiu, jas visi žino), kurie seniai yra be balso.
5. Išmesti dabartines gėdingas „Traviatos“ ir „Rigoleto“ versijas su visa ta italų bufonada (nors Arlekinui ir gaila atsisveikinti su savo prigimtimi ir tautiečiais) ir ryžtis bent vienai iš šių operų su lietuvių menininkais.
6. Pastatyti bent vieną Richardo Wagnerio operą – save gerbiantis nacionali(sti)nis teatras privalo turėti šį antisemitą repertuare.
7. Grąžinti rusų kompozitorių (pasirinktinai) muziką į teatrą. Jei net Igoris Stravinskis, pabėgęs iš Rusijos dar prieš revoliuciją, gali ištižinti su maskoliais kovojančio lietuvio dvasią, kas bus, jei ant teatro nukris tikra Putino paleista bomba?
8. Per patrankos šūvį neprileisti prie teatro sarsuelų ir panašaus surogato.
9. „Reikalaujame grąžinti gulbes ir ežerą!“ (Čia ne Arlekino, o liaudies balsas, taigi vykdykite.)
10. Pagaliau lengviausiai padaromas dalykas, nereikalaujantis jokių išlaidų. Apie LNOBT vadovą iš karto spręsime pagal tai, ar ryšis pašalinti dar nuo Gintauto Kėvišo laikų prie direkcijos ložės stovintį moulin rouge stalą, prie kurio per premjerų pertraukas ambrozija mėgaujasi muzikos ir politikos Olimpo dievai, iš aukšto žvelgdami į žemėje, t. y. parteryje, likusius mirtinguosius.
Arlekinas iš Karklyno – plačiai žinomas ir sėkmės kitiems pavydintis meno įvykių kritikas.