„...iš vieno susitikimo į kitą, nuo kondicionierių išdžiūvusios akys, šerpetojanti oda, nuolatinis derybų dūzgesys, kuriame bandai susikalbėti ir išgirsti pašnekovą. Džiugesys ištinka:

• Kai vokiečių leidėjas susitikime tau pasako, jog „nėkart nesigailėjo priėmęs sprendimą išleisti A. Škėmos „Baltą drobulę“ Vokietijoje ir iki šiol didžiuojasi tuo“.

• Kai kita leidėja prasitaria, jog „nesitikėjo, kad U. Radzevičiūtė jai taip patiks“ – perskaičiusi ruošiamo leisti vokiškai „Žuvų ir drakonų“ vertimą ji tik dabar suprato, kokia dovana jai atitekusi.

• Kai būdama mugėje sulauki laiško, kad D. Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ nuspręsta leisti ang­liškai (o jau tikrai mažai vyleisi, kad kas nors su šiuo projektu gali pavykti).

• Kai radusi laisvą minutę bėgi į Flandrijos ir Nyderlandų, prisistatančių mugėje garbės viešnios teisėmis, paviljoną pailsėti minimalistinėje, puikiai suplanuotoje erdvėje, pasimėgauti spalvomis, tekstūromis, virtualios realybės deriniais su literatūra, pasidžiaugti profesionalia ir kokybiška jų koncepcija, kartu taip slaptai pagalvoti, kad „aš tai labai džiaugčiausi, jei man būtų pavykę įgyvendinti tokį projektą“.

• Ir – kaskart pabuvus Vokietijoje organizuojamuose literatūriniuose renginiuose, negali atsistebėti, kaip tai pas juos vyksta! Renginių, atrodo, milijonas, skaito tuos savo eilėraščius poetai po dvidešimt minučių be pertraukos, ir visos salės pilnos, visi knygynai, kuriuos praeini, pristatyti kėdžių, dauguma renginių mokami, o žmonės (susimokėję) dar ir specialiai paruoštus leidinius su eilėraščių tekstais ar vertimais seka, klausimus užduoda, MĖGAUJASI.“

„Lietuvos stendas tik 24 kv. m Norėtųsi kur kas didesnio. Daugiau erdvės, daugiau knygų, galbūt vieta prezentacijoms, skaitymams, didelis ekranas, video­medžiaga. Nesilyginsime su Norve­gijos ar Vatikano muziejaus leidyklos :) stendais. Tačiau nedidelių šalių, kurių valdžia turbūt turi daugiau kultūrinės savigarbos – Gruzijos, Slovėnijos, Latvijos, Estijos, Islandijos, – stendai maždaug 40–100 kv. m.“

„Mano pirma mintis ir buvo tokia –­ tik toks mažutėlis... Na, bet atspindi kultūros vietą valstybėje.“

„Būtent, mažutėlių mentalitetas.“

„Taigi. Kad ir kaip liūdna, bet tiesa.“

„Nu taigi. Pernai stendas buvo išvis gal kokie 2 x 6 metrai, bent jau taip atrodė.“

„Labai geras variantas 2 x 2, toks kvadratukas, o jame geltonkasė lietuvaitė groja balalaika.“

„Skrabalais.“

„Tai gal iš karto urną vežame? Vietos užima mažai, ir apie padėtį iš esmės.“

„Beje, latvių stendas buvo baltas baltas, estų – visiškai juodas. Abu vienas priešais kitą. Įdomus kontrastas.“

 

Iš Feisbuko vagies pranešimo spaudai