Kelios mintys po Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų rengimo tobulinimo iššūkiai“

„Žmogus, turintis skonį, ypač literatūrinį, ne toks imlus pokyčiams ir ritmiškiems užkeikimams, būdingiems bet kokiai politinės demagogijos formai“ (J. Brodskis)

Džiaugiausi lapkričio 20-tosios rytu. Nors oras nelabai aiškus, nors saulutė retai teįspįsta pro debesį, bet vis dėlto. Vis dėlto į savąją Alma Mater visada grįžtu noriai, galvodamas apie žmones, kuriuos ten sutiksiu, mėgaudamasis bendravimu su jais. O šįsyk ir proga neeilinė – tarptautinė mokslinė lituanistų konferencija. Vadinasi, solidus akademinis renginys, kur lituanistika bus ne viena iš disciplinų, daugeliui kartais atrodanti keista ir nežinia kam reikalinga, o vienintelis objektas, svarstysima problema, konferencijos lėmėja – žodžiu, alfa ir omega. Tad ir noras atvykti buvo dar didesnis, lūkesčiai – stačiai neišmatuojami.