Operatorius Jonas GRICIUS

Jonas Gricius (sėdi) 1976 m. su režisieriumi Arūnu Žebriūnu, filmuojant „Seklio Kalio nuotykius“. K. Jankausko nuotraukaKino operatorius, Nacionalinės premijos laureatas JONAS GRICIUS

 

1. Kaip jaučiatės žiniasklaidos piešiamo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojęs? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas, ar bandote kaip nors jose dalyvauti?

Negalėčiau labai skųstis dėmesio stoka baigęs savo aktyvią veiklą. Liko mano filmai, kai kurie vis dar žiūrimi, kai kurie vertinami, taigi vienu ar kitu atveju tenka pasiaiškinti.

Liko studentai, dabar jau kino ir TV darbuotojai. Savo pedagoginę veiklą, kuriai niekada nesiruošiau, vertinau gana rezervuotai. Bet šiandien, susitinkant buvusius studentus, dabar kolegas, pagalvoju – gal ne taip jau beprasmiškai praleistas tas laikas?

Po 16-osios gruodžio pranešimo apie Nacionalinių premijų skyrimo komisijos nutarimą, susidomėjimas mano savijauta žymiai suaktyvėjo. Į tris pirmuosius trumpus klausimus –­ kaip jaučiuosi – stengiuosi atsakyti nuoširdžiai, bet kiek įmanydamas trumpiau. Kadangi visi klausimynai prasidėjo vienu ir tuo pačiu klausimu, atsakinėdamas į ketvirtąjį jau suku galvą, kaip čia atsakymą paįvairinus.

„Literatūros ir meno" klausimai kiek įmantriau ornamentuoti, bet vis tiek teiraujasi apie tą patį. Atsakau –­ jaučiuosi labai patenkintas!

Greta mano asmeninio pasitenkinimo, labai džiugina tai, kad įvertinta profesija, šiandien pergyvenanti ne pačius geriausius laikus.

2. Kaip jaučiatės savo kuriamo meno aplinkoje, tarp kolegų? Ar jaučiate konkurenciją? Ar imatės kokių nors veiksmų propaguoti savo kūrybą?

Kinas, kaip tai visiems ir be mano paaiškinimų žinoma, sinkretinis menas. Paprasčiau kalbant – vienas (jei nekalbėt apie Dzigą Vertovą, Robertą Flaherty, Joną Meką ir dar kelis vienišus kino apaštalus) nieko nepadarysi, paskaitykit, žinoma, jei galit, bet kurio kino ar TV niekučio ilgiausius titrus.

Nepasotinamos televizijos vejama vaizdo fiksavimo technika taip pažengė, kad kadaise buvusios ir vertinamos mano žinios jau tapo archeologinėmis iškasenomis. Gal atsiras koks nors senovės tyrinėtojas, kuris iš tų skeveldrų pamėgins atspėti, kaip visa tai prasidėjo.

Bene vienintelis daiktas, likęs iš mano laikų – pliauškė, ta balta arba juoda lentelė, kurią filmuoja kiekvieno kadro pradžioje.

Nesusilaikau nepasigyręs: lentelės, angliškai vadinamos claps, rusiškai – chlopuška, pavadinimą į lietuvių kalbą išverčiau aš: pliauškė. Kokią savaitę, atsimenu, visi labai juokėsi, paskui prigijo.

3. Ar skaitote kultūros leidinius? Jei taip, tai kur – popieriuje ar internete? Gal jau laikas kultūrinei spaudai apskritai keltis į internetą?

Deja, jau dešimt metų kelių policija prieštarauja, kad vairuočiau mašiną. Okulistė daktarė Mieželaitienė su policininkais nesiginčija. Taigi ir su bet kokios literatūros skaitymu turiu problemų. Telieka pasitikėti tuo, ką praneša LR, „Žinių radijas", „Svoboda" ir kitos radijo stotys.

4. Dabar miestuose, ypač sostinėje, vienas renginys lipa ant kito. Ar turite mėgstamą renginį, festivalį? Ko reikėtų, kad profesionalusis menas efektyviau konkuruotų su pramogų kultūra?

Progų ir pačių įvairiausių galimybių linksmai ar prasmingai praleisti laiką tikrai netrūksta. Tenka rinktis, ir ne visada tas pasirinkimas pasiteisina.

Be to, dar prisideda ir kitokių trukdžių, sakysim, kad ir butas namo be lifto ketvirtame aukšte.

5. Naujai įsteigta Kultūros taryba žada tolygiau remti visas kultūros sritis. Kokiai sričiai, jūsų nuomone, dabar labiausiai reikia paramos (finansinės, moralinės, reklaminės)?

Kol kas esu labai mažai susipažinęs su minėtos institucijos veikla, nesiryžčiau kaip nors ją vertinti.

6. Kokia pastaruoju metu perskaityta knyga, dailės, muzikos, teatro kūrinys ar šiaip įvykis, reiškinys nustebino? Kokį kūrinį per paskutinį penkmetį įvertintumėte kaip išskirtinį, liksiantį istorijoje?

Apie problemas, susijusias ir su skaitymu, guodžiausi atsakydamas į trečią klausimą. Jei reikia perskaityt kokio nors prietaiso instrukciją, pasitelkiu kompiuterį ir, išsididinęs rašmenis ligi maksimumo, išslebizavoju tekstą. Pasitaiko, kad ir suprantu.

7. Kokia Jūsų, kaip kūrėjo, dienotvarkė? Galbūt turite savo įpročių, ritualų kūrybinei sėkmei prišaukti?

Rytais nuo 6-os ligi 9-os išklausau radijo pranešimus, taigi šiokios tokios informacijos, netgi ir šiokių tokių pletkelių stoka nesiskundžiu. Na, o toliau, kaip kada – tai su kuo nors susitinku, tai kas nors kur nors pakviečia. Štai, dabar rašau atsakymus į LM klausimus.

Draugai