Iki šiol Klaipėdos krašte yra vienintelė veikianti, garbinga literatūrinė Ievos Simonaitytės premija, įsteigta 1987 metais. Noriu pareikšti, kad šia premija dažnai piktnaudžiaujama, ji skiriama ne pagal paskirtį, grubiai pažeidžiant LRS Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime patvirtintus nuostatus.
Didesnė dalis premijuotųjų – net visiškai su literatūra nesusiję asmenys. Pastaruoju metu premija skiriama net už viešai sukritikuotas, mažiau vertingas knygas, nusižengiant knygos išleidimo laikotarpiui, neskelbiama komisijos sudėtis, joje dalyvauja politikai. Nusižengiant priimtiems premijavimo įstatams, premijuotos knygos: 2012 m. (išleista 2008), 2013 m. (už vertimus), 2014 m. (už viešai sukritikuotą knygą).
Todėl: premijų skyrimą sprendžianti komisija turi būti sudaryta iš rašytojų, kritikų, jos sudėtį turėtų papildyti ir vyresnio amžiaus rašytojai, be to – ją būtina patvirtinti skyriaus visuotiniame rašytojų susirinkime arba skyriaus valdybos posėdyje. Siūlyti knygas premijuoti, manyčiau, turėtų RS Klaipėdos skyriaus valdyba, pirmiausia – šiam skyriui priklausantiems nariams, beje, – tik ne jiems patiems prašant. Galbūt teisę siūlyti galėtų turėti ir visuomeninės organizacijos, atskiros grupės, žymūs, kultūrai ir menui nusipelnę žmonės – viešai patvirtinus šias galimybes skyriaus nuostatuose.
Turi būti viešai skelbiama, kas rekomenduojamoje knygoje yra esminga ar susiję su Mažąja Lietuva, Klaipėda, Ievos Simonaitytės asmeniu, kitais premijavimo sąlygas atitinkančiais nuopelnais. Premijos skyrimo ir teikimo ceremonijoje neturi reklamuotis politikai.
Noriu priminti, kad premiją iki šiol nėra gavę vieni pirmųjų kūrėjų Klaipėdoje, daug prisidėję kuriant šio krašto literatūrinę aplinką, redagavę literatūrinę spaudą, nusipelnę miestui literatai, jau daugelį metų esantys Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, išleidę net iki 10 knygų. Štai Ona Dovidavičiūtė – Pučenia rašo ir suaugusiems, ir vaikams, jos tekstais parašyta daug dainų, kurios atliekamos respublikiniuose renginiuose; arba poetas, pasaulio vandenynų, Baltijos jūros gilų alsavimą jautęs ir jį aprašęs šturmanas marinistas Jonas Kantautas. Primenu: kai kuriems išvakarėse būdavo pranešama, kad premija skirta, o ryte, jau – šio sprendimo atsisakoma. Jų knygos yra vertinamos teigiamai. Negi ir tada jau gyvavo KORUPCIJA, neatskleistos pažintys?
Rėmėjas, skyręs lėšas premijavimui, jokiu būdu negali daryti įtakos dėl jos skyrimo vienam ar kitam asmeniui. Tai turėtų būti prestižinės komisijos pareiga ir kompetencija.
Prašyčiau šį pareiškimą su neskirta man premija nesieti.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys Alfonsas Jonas Navickas
Klaipėda, 2014 02 10
Kalba netaisyta