Rodos, prabėgo visai nedaug laiko nuo tada, kai apmirę per MTV sekdavome populiariausių hitų paradus, prie radijo imtuvų nekantraudami laukdavome savaitės populiariausių kūrinių ir širsdavome, jei grupė, kuriai nejaučiame simpatijos, pakildavo aukščiau už mūsų favoritus. O tada vėl sėsdavome rašyti atvirlaiškių tikėdamiesi, kad mūsų mylimos dainos ateinančią savaitę pakils gerokai aukščiau nei praėjusią. Ir tai būdavo velniškai svarbu. Euforija arba tragedija – nelygu kaip šypsodavosi sėkmė.

Šių dienų jaunimui tai mažai suprantama. Žinoma, kai telefone gali iki soties klausytis mėgstamos muzikos arba žiūrėti vaizdo klipus pagal susidarytą grojaraštį, ne itin svarbu, jei kai kuriose radijo stotyse vis dar galima aptikti ką nors panašaus į populiariausių dainų rinkimus. Šis mechanizmas veikia labiau iš inercijos ir paaugliško pasaulio nebeapverčia aukštyn kojom. Šitos juostelės jau niekas atgal nebeatsuks. Bet gal ir nereikia.

{youtube}t9Hdw3XeCBs{/youtube}

Trumpam grįžkime į dar senesnius laikus, kai MTV nebuvo įkėlusi kojos Lietuvon, ir prisiminkime vienus svarbiausių lietuviškų dainų rinkimų. Tokius, kurie vykdavo nacionaliniu mastu, buvo transliuojami per televiziją, o juose pasirodžiusieji gaudavo progą patekti ir į radijo grojaraštį. Tai muzikos kritiko, estrados ir masinių renginių režisieriaus Kazimiero Šiaulio organizuota „Jaunimo estrada". Šis dainų konkursas buvo rengiamas ištisą dešimtmetį nuo 1987 iki 1997 metų ir padėjo išpopuliarėti ne vienai jaunai grupei. K. Šiaulys, jaunimo palankumą pelnęs dar ankstesne kultine laida „Estrados orbitoje", kurioje buvo galima išvysti užsienio šalių roko ir metalo grupių vaizdo klipų (!), atsakingai ėmėsi naujo projekto. Buvo rengiami rajoniniai turai, grupių perklausos, atrenkami įrašai. Gal todėl tiek daug finaliniuose konkursuose, kurie atgulė į televizijos archyvus, dalyvavusių dainų prisimename dar ir dabar.

„Jaunimo estrada" nemaža dalimi prisidėjo ir prie savotiško roko muzikos įsitvirtinimo, mat iki tol šiam žanrui tiek scenoje, tiek televizijoje nebuvo vietos. Tačiau paskatinti pirmųjų, išdrįsusių mesti iššūkį sustabarėjusiam tarybiniam mąstymui, vienas po kito ant scenos ėmė lipti kolektyvai, gerokai laisviau ir suprantamiau kalbantys klausytojams. Artėjant dideliems politiniams pokyčiams, maištinga muzika atliko svarbų vaidmenį keliant tautinę dvasią ir savimonę.

 

Įdomu, kad šis konkursas niekuomet nebuvo praradęs aktualumo –­ kiekviena karta jame turėdavo pasakyti vis kažką naujo. Ir „Jaunimo estrada" visiems suteikdavo tribūną kalbėti sava muzika. Tai išliko ir kaip vertingas metraštis, atskleidžiantis, kokie muzikiniai žanrai dominavo, kokios grupės ir koks skambesys buvo populiarus ir mėgstamas.

{youtube}gzOAHkiBYd4{/youtube}

1987–1989 m. pagrindinėmis vėliavnešėmis tapo roko komandos. Tokios grupės kaip „Katedra", „Kardiofonas", „Foje", „Faktas", „Non stop", „Horoskopas", „Ramybės skveras", „Orkus", „Veidrodis", „Tigro metai", „Plackartas", „Rondo" karaliavo populiariausių to meto dainų rinkimuose, o kai kurie, net ir likę už šio sąrašo borto, pelnė dideles klausytojų simpatijas. Be abejonės, tai buvo Lietuvos roko aukso amžius. Nei prieš tai, nei po to rokas nebegalėjo pasigirti tokia gaivališka jėga.

Tačiau susidomėjimas roku gana greitai nuslopo. Šviežios vakarietiškos muzikos gūsis, esant šio žanro kolektyvų gausai, sumažino iki tol nepatenkintą troškimą klausytis aštresnių garsų. Sunkesne muzika persisotinusi publika atsigrįžo į popskambesį.

Tai taip pat buvo nauja, kadangi kuriama pagal visai kitokias taisykles nei prieš tai klestėjusi estradinė muzika. Visų dėmesio centre atsidūrė grupės, grojusios programuotą, sintezatorių garsų kupiną popmuziką. Viena vertus, tai menkai skyrėsi nuo estradinių kolektyvų kūrybos, kita vertus, sceną užplūdo savamoksliai muzikantai, kurie paprastomis melodijomis lengvai visiems įkrisdavo į atmintį. Grupių branduolį sudarydavo vos keli muzikantai, kitaip nei dideliuose estradiniuose ansambliuose. Taip iškilo „Prologas", „Casino", „Dinamika", „Sekmadienis". Deja, kryptis į vis labiau banalėjantį rusišką popstilių buvo pasirinkta anksti.

{youtube}miLlm9G5Nls{/youtube}

1993–1994 m. pasaulyje karaliavęs alternatyvusis rokas kuriam laikui paįvairino ir Lietuvos muzikinį žemėlapį. 1993-iaisiais konkurse triumfavo „Foje", pakeitusi sau anksčiau būdingą skambesį į gitarų roką. Taip pat legendinė „Šiaurės kryptis". Dėmesio sulaukė ir kitų roko stilių atstovai: „Siela", atstovaujanti gotikinį roką, „Kontrabanda", grojanti bliuzroką, folkrokeriai „Airija" bei keletas tradicinio roko atstovų, tokių kaip „Pelenai", „Plentas" ir „Poliarizuoti stiklai".

1994-aisiais „Airijai" pasisekė geriau nei prieš metus, naujokai „Skylė" taip pat pateko tarp dešimties populiariausiųjų. Kita vertus, vėl išaugo susidomėjimas popdainomis, taip pat šokių muzika, kurios atstovai SEL, XXL, EXEM, „Juodos rožės" karaliavo hitų sąraše. SEL užkopė į pirmąją vietą su lengvai erotinio turinio paauglių himnu „Tu neturėsi manęs" ir tai padėjo burti vis didesnį naujų stilių gerbėjų ratą – repo ir muzikos kojoms. Tuo metu tai reiškė lygiai tokį pat maištą, kokį sukėlė roko grupių bumas baigiantis 9-ajam dešimtmečiui. SEL lyderis Egidijus Dragūnas 1996-aisiais, aiškindamas, kas jį įkvėpė parašyti dainą „Neįvertinta karta", sakė, jog „rokas mirė taip nieko gero ir nepadaręs, todėl laikas sceną užleisti jaunimui".

{youtube}vhMnQrhFHOY{/youtube}

Deja, 1995-ųjų tope tai mažai atsispindėjo. Atėjo eilė antrajai popgrupių bangai. Tokie kolektyvai kaip „Dinamika", „Miledi", „16 Hz" gavo daugiausiai dėmesio ir galėjo mėgautis aukštomis vietomis. Kita vertus, pavyko sužibėti ir „Naktinėms personoms", šokių grupei „Papartėliai", o konkurse grojo ir gotai „Siela" bei britpoperiai NES.

1996-aisiais, po itin sėkmingų SEL ir XXL albumų, suvešėjo visas miškas šokių muzikos grupių. Konkurse šėlo „Šara", lietuviškais „Rednex" vadinami „Incognito A", „Rugiaveidė", „Karališka erdvė", „Junior", „Trumpas sujungimas", Lukas, „Funky" (pastarieji nuskynė ir pirmosios vietos laurus). Po itin saldžių metų vėl atsirado kolektyvų, kurie į populiariausių dainų sąrašą įnešė aštresnių garsų. Tai buvo tuo metu dar tik kylantys „Lemon's Joy", „Biplan" ir „Merlin". Taip pat grojo gotai „Mano juodoji sesuo" ir SBS, geriausiai pažįstami iš dainos „Mėnulio šviesa". Nemažai pasirodė ir popgrupių, tačiau jos nesulaukė tokio dėmesio kaip prieš metus. Akivaizdu, kad nauja aistra tapo šokių muzika.

{youtube}7juv44kjzAk{/youtube}

Paskutiniais savo gyvavimo metais „Jaunimo estrada" laureatais vėl vainikavo popkomandą – grupė „B'avarija" užėmė pirmą ir antrą vietas. Ir nors viršų paėmė saldesni kūriniai, vis dėlto tope atsidūrė ir roko komanda „Syndrome of Chaos".

Taip baigėsi ištisą dešimtmetį trukusios populiariausių lietuviškų dainų paieškos. Taip keitėsi klausytojų lūkesčiai ir pomėgiai, muzikos žanrai ir grupės, kurių pavadinimus per pamokas piešdavome ant galinio sąsiuvinių lapo. Grupės, kurias mylėjome ir kurių nekentėme. Dievinome ir nusivylėme. Šiandien per „YouTube" šių laidų įrašus pasiekti lengva, tad turime galimybę žiūrėti ir klausytis istorijos jau per naująsias technologijas ir mūsų pačių valia, kaip susidėliosime grojaraščius. Kiekvienas laikas žavus savaip. Bet svarbiausia, kad tame konkurse skambėjo muzika, su kuria daug kas užaugo ir subrendo. Paklausykite tų dainų ir vėl grįšite keliolika metų atgal, kai viskas, kas susiję su muzika, buvo velniškai rimta ir svarbu. Euforija arba tragedija – nelygu kaip šypsodavosi laimė.

{youtube}1dPWEk9NTbU{/youtube}