...Drugeliu aš noriu išskristi ten,
Kur pienėm juokias laukai,
Ten, kur juokias pati jaunystė.
Tu žinai, pasilikt negaliu.
Aš skubu, aš skubu į tolį...
Šie Violetos Palčinskaitės žodžiai, perteikdami laisvės troškimą, geresnio gyvenimo ilgesį, poetinio žodžio galią, suskambo 2012 m. spalio 15 dieną Kompozitorių namuose Vilniuje. Artimieji, bendramoksliai, bičiuliai vėl prisiminė Konstanciją Brundzaitę, jauną lietuvių muzikos kūrėją. Jauną? Vakaras surengtas jos septyniasdešimtmečio proga. Tačiau tarsi nepelnytai ankstyvas jos išėjimas lėmė, kad Kastytę garbūs bendraamžiai prisimena kaip jauną, perspektyvią, įdomią kompozitorę.