Pabaiga. Pradžia 44 numeryje II. Bažnyčios, iškilmės Pradėkime mūsų prisiminimus nuo bažnyčių ir apibėkime bent reikšmingesnes. Katedros bažnyčia turi tą privalumą, kad ji stovi didelėje aikštėje, kuri leidžia ją matyti visą. Jos architektūra graikiška, klasikinė, paprasta ir grakšti, bet niekas nepaneigs, kad tai daro ją panašesnę į panteoną, negu į senovinę katalikų bažnyčią. Architektas, kurio aukšto talento neneigiame, visai pamiršo, kad atnaujinant Katedrą joje būtinai reikėjo išsaugoti k...
Mes, aš, tu, dėl baimės ar drąsosesame tos surandančios takąatgal į čiasu peiliu, kameramitų knygakurioje mūsų vardų nerasta. Adrienne Rich. „Neriu į duženas“* Mano cituojamame fragmente iš šiemet mirusios amerikiečių poetės Adrienne Rich eilėraščio perteikiamas noras prisiliesti prie praeities bei apie ją prabilti. Šioje istoriografijos geidulių alegorijoje atsispindi ir jaudulys, ir baimė. Vandenyno dugne beieškodamos katastrofos duženų, tapatybės skyla ir dauginasi...
Atraktyvumas nėra tolygu lengvumui. Būtų įžūlu man, bet kurių ekstremalumų besibaidančiai, net ir užsiminti apie paradoksaliuosius alpinistų malonumus... Galiu pasiryžti tik lengvo diskomforto malonumui, išsiruošdama, tarkim, paros kelionei su persėdimais, žinodama, kad naktis autobuse bus bemiegė – dėl dviejų trijų dienų seminaro kažkur Vokietijos pakrašty, kaimely, kai net ir jo nesijaus, civilizacijos židinėlis bus tarsi įmestas gamtos glėbin, įsispraudęs į miškelį, prisiglaudęs prie ežerėlio...
Ar Žinių visuomenės žemėlapyje gyvena mūsų kuriamas į amžinybę pretenduojantis menas? Norėčiau manyti, kad planuojama plėtoti daugelį kultūros sričių, atsirenkant kiekvienos jų elitinius dalykus, tarp jų – humanitarinės kultūros reiškinius, kad bus puoselėjami pavyzdiniai jos pavidalai, pripažįstami kaip aktualūs idealai, kurių link traukte trauktų pasitempti. Vilniaus mikrorajone Saulėtekyje vyksta grandiozinės „Slėnio“ ir kitos techninio mokslo pažangai reikalingos statybos, gal nors te...
Profesorius Vytautas Martinkus šiuo metu dėsto LEU, vertina lietuvių prozą, mąsto apie vertybes literatūroje. Su rašytoju, mokslininku apie literatūros ir filosofijos reikšmę gyvenime, mokinių skaitymą, visuomenės ir meno santykį kalbėjosi Deimantė Daugintytė. Skaitant Jūsų biografiją atrodo, kad turėjote būti inžinieriumi energetiku, bet tapote filosofijos mokslų daktaru, o šiuo metu daugiausia dirbate su literatūra. Kaip vyko šie virsmai? Iš šalies – keista, paradoksalu, bet tai kilo iš mano...
Ramutė Teresė Kabelkaitė1940–2012Ramutė gimė ir augo Marijampolėje. Mieste, kuris ne sykį bandė tapti Gudūvos krašto teatriniu centru. 1956-aisiais, kai Lietuvos valstybinės konservatorijos auklėtiniai Valerija ir Stasys Ratkevičiai atvyko iš Vilniaus ir ėmėsi dar kartą gaivinti miesto teatrą, jinai turėjo progą pažinti jį ir pamilti, puoselėdama savo svajonę tapti aktore. Ramutė, dar būdama Marijampolės 2-osios mokyklos abiturientė, viena iš pirmųjų nuskubėjo į teatrą. Režisierius, išvydę...
Mitai nebeprivalo sietis su fėjomis, drakonais ar pasaulio tvėrimu. Dabartinis mitas – greičiau savaime susiformavęs ar sukonstruotas visuomenės požiūris į kokį nors reiškinį tam tikru laikotarpiu. Taip graikiškos kilmės žodis, reiškiantis šneką, žodį, pasakojimą, šiek tiek priartėja prie stereotipo sąvokos. (Ne)sąmoningas reikšmių iškraipymas, tam tikrų asociacijų priskyrimas kuriant naujas socialinio ar kultūrinio reiškinio reikšmes ir yra viena pagrindinių šiuolaikinės kasdienybės mitologijos...
Atėjome į didelę klasę baltom sienom, susėdom kaip visada – bernai vienoj krūvoj, mergos kitoj, strateginėse vietose įsipaišė kelios mokytojos. Suolų pritrūko, tai kartu su keliais kitais gavom po atskirą kėdę klasės prieky. Iš pradžių pakalbėjo mūsų auklėtoja („Na! Malonaus visiems poezijos klausymo!“), paskui prie lentos po vieną ėmė eiti mokiniai. Kiekvienas iš lapo skaitė pasirinktą kūrinį, o mes iš auklėtojos veido skaitėm, kad žadėtos poezijos kaip nebuvo girdėti, taip nebuvo. Pirmas kažką...
I. Žvilgsnis į miestą ir gyventojus Kažkada Vilnius turėjo savo nepakartojamą, originalų, būdingą, išskirtinį veidą, kurį matydami šiandien labai džiaugtumėmės; bet ką darysi, kai dabar, kaip ir didžioji dalis miestų ir miestelių, kuriems ypatinga geografinė padėtis, savarankiški prekybiniai santykiai, svetimšalių antplūdis neteikia individualaus veido, jie panašūs į daugelį ir daugelį kitų, ir niekuo ypatingu neišsiskiria. Naujoviški miestų papuošimai, pastatai, statiniai, keliai, tiltai ir t....