Publicistika


Šiemetėje Knygų mugėje Patriotų  premijos teikimo metu kolega Alvydas Šlepikas (ją pelnęs  grožinio kūrinio nominacijoje) prasmingai pasakė: „Esame maža tauta, būtų kvaila nebūti pat­riotais.“ Bet, manyčiau, ne mažiau pras­mingai šios premijos skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Gailius pabrėžė, kad esame (ar bent turime būti) brandi tauta, galinti jau ramiai tyrinėti skaudžiais buvusius klausimus. Tai buvo taikyta kitam laureatui – mokslinės knygos kategorijoje apdovanotam Dangiro M...


„Blogis yra banalus. Ir ekstremalus. Radikalus gali būti tiktai gėris“, ‒ tokiais žodžiais iš filmo „Hannah Arend“ (rež. Margarethe von Trotta, Vokietija, Liuksemburgas, Prancūzija) pradėjau savo klajones po „Kino pavasarį“. Tą pačią dieną žengiau ir „Paskutinį žingsnį“ (rež. Ali Mossafa, Iranas) ‒ į Irano filmavimo aikštelę ir vienos šeimos tarpusavio santykių kasdienybę. Kaip vienas iš „Kino pavasario“ filmų korio langelių prie šiųdviejų prilipo „Penktasis metų laikas“ (rež. Peteris Brosens'as...


Tradiciškai susiklostę, kad didžiuosius menininkus prisimename tik jų jubiliejų progomis: rašome proginius straipsnius, leidžiame knygas, rengiame parodas, minėjimus, o paskui vėl viską ilgam pamirštame. Nors gal kažkas iš tų šurmulių ir lieka: paskata dar kartą perskaityti pamirštą klasiko knygą, lyginant ją su šių dienų beletristika, kažką prisitaikyti sau, pamąstyti, į užrašus brūkštelti vieną kitą sentenciją. Šį pavasarį minime žymaus Mažosios Lietuvos rašytojo ir filosofo Vilhelmo Storost...


Kelios pastabos dėl Mindaugo Kvietkausko recenzijos „Sąžinės balsas ar holokausto industrija?“ Sigito Parulskio romanui „Tamsa ir partneriai“ („LM“, vasario 22) Kalbėsiu tik apie pirmąją, politizuotą, su literatūra nelabai ką bendra turinčią recenzijos dalį, kuri, manding, yra neadekvati. Pavadinimas, mano galva, taip pat įžeidus. Ir ne tik autoriaus atžvilgiu. Nemanyčiau, kad recenzentas to sąmoningai siekė, bet, deja, taip atsitiko. Nederėtų ir literatūros kritikų maišyti su revizionistų darb...


Debiutas Nemiegi. Tik vedžioji žvilgsnį senamadiškų tapetų rombais, nuzulinta, sovietmetį menančia sekcija, nuo kurios niekaip nenuvalomi mažų pirštų palikti įspaudai, ypač išryškėjantys saulei įspindus, dar neturi savivaizdžio, kad ir kiek veidrodžių aplinkui, –­­ tikra atspindžių karalystė! Net virtuvėje, kriauklės pašonėje, maždaug ties pilvu įtaisytas mažytis veidrodėlis – ant jo užtiškę riebalai tave erzina, trokšti švaros, čiumpi skudurą ir trini nešvarumus, renki dulkes, trauki į save, k...


Skubos laikais į anksčiau sukurtus spektaklius teatro kritikai atsigręžia retai. O gaila... Spektaklio „Senelės pasaka“ kūrybinė grupė 2007 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią metų spektaklį vaikams. Tačiau ar žinome, kokiomis sąlygomis ir kiek laiko „Atviro rato“ aktoriai jį repetavo? Kur įvyko spektaklio premjera? Kuo aktoriams brangus vaidinimas? Ar gali patirti džiaugsmą gerokai vyresni žiūrovai, net nemokantys lietuvių kalbos, žiūrėdami ir kartu žaisdami spektaklį, skirtą vaikams?...


Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj... Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir s...


Nacionalinės premijos laureatas, ilgametis Valstybinio operos ir baleto teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Juozapaitis 2012-ųjų pabaigoje savo biografiją paženklino ryžtingu posūkiu iš kūrybinės veiklos į politiką – kandidatavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, jis tapo Seimo nariu. Virsmo, lūžio momentai, ko gero, yra palankiausi situacijai – ir tai, iš kurios ką tik išeita, ir tai, į kurią ką tik įžengta – apžvelgti ir įvertinti.S...


Pirmadienį švęsime Kovo 11-tosios sukaktį. Prisiminsime dieną, kai iš Vilniaus „miestui ir pasauliui“ buvo paskelbta apie Lietuvą, prisikeliančią po netekčių ir nevilties dešimtmečių. Paskelbta daug kam netikėta žinia, kad okupacija lietuvių tautos nepalaužė. Mums tą dieną sumišo džiaugsmas, tikėjimas, viltys, nerimas. Buvo sunku patikėti, kad Lietuva bus laisva, kad Rusija laisvės siekio neužgniauš. Šimtai tūkstančių žmonių mitinguose, demonstracijose, masinėse akcijose pasauliui įtikinamai rod...


Agharta – tai mitinis miestas tuščiavidurės Žemės centre. Siūlome pokalbį su koncertų ir leidybos organizacijos „Agharta“ nariais. Didesnioji atsakymų dalis priklauso ARMANTUI GEČIAUSKUI, geriau žinomam kaip Arma, atsakymuose į klausimus apie kritinės minties trūkumą įsiterpia jo bendražygė ILONA K., o klausimus užduoda renginių lankytojas ir muzikinio projekto „Oorchach“ autorius POVILAS VAITKEVIČIUS. Labai tikėtina, kad dalis skaitančiųjų yra girdėję „Aghartos“ pavadinimą arba bent nutuok...