Ar žinote, kad Lietuvos teismai per 2025-uosius išnagrinėjo apie 200 tūkstančių bylų? Tikriausiai esate girdėję tik apie tas penkias politikų korupcijos, dvi nužudymų ir vieno šuns kankinimo bylą – jos tarsi apibrėžia visą teisingumo sistemą. O tai ne visai išsamus paveikslas. Bet juk visos kitos bylos yra sudėtingos ir nuobodžios – nevertos apgalvojimo ir aptarimo, kai galima pasitenkinti emociniais spragėsiais. Teisę ir teisingumo vykdymą apmąstome tik išskirtiniais atvejais. Kai nagrinėjamos rezonansinės bylos: politikų korupcija, žiniasklaidos nušviečiami brutalesni nužudymai (rastas niekam nereikalingas lavonas bute – neįdomu), LGBT bendruomenės narių teisės. Dar kai reikia gelbėti žiniasklaidos laisvę – tada žiniasklaidos priemonės teisę aktyviai aptaria. Iš esmės viskas, kas leidžia žmonėms būti savo barikadų pusėje, emociškai išsikrauti, papykti ar paliūdėti. 

 

Vilmanto Raupelio / LRT nuotr.

 

Kodėl teisė ir teisingumo vykdymas yra toks sudėtingas klausimas? Ericas Martínezas, Frankas Mollica ir Edwardas Gibsonas 2024 m. paskelbtame tyrime „Net paprasti žmonės vartoja teisinę kalbą“ atskleidžia, kad net teisinio išsilavinimo neturintys žmonės, paprašyti surašyti teisinį tekstą, jį surašo tam tikru formaliu būdu, nors toks surašymas neprideda didesnio teksto aiškumo. Teisės vaidmuo suprantamas kaip perduodantis autoritetingą, pasaulio tvarką keičiančią žinią, – tokia teisės funkcija lemia sudėtingesnį teisinio teksto pobūdį. Toks teksto formulavimas kelia sunkumų svarstant apie teisę ir teisingumą. Reikia ypač didelės ramybės ir įsiklausymo, kad suprastume sudėtingesnę bylą ir sprendimą nulėmusių teisėjų argumentus.

Komikas Lukas Ramonas yra pasakęs: „Kai susiduria tos dvi gyvybės formos – teisininkas ir žmogus, pirminė kliūtis jų sėkmingai komunikacijai yra faktas, kad jie brendo skirtinguose pasauliuose. Žemės gyventojui daug kas yra savaime suprantama, teisininkui niekas nėra savaime suprantama.“ Ateiviškas teisinis mąstymas sunkiai randa ryšį su visuomene net per ryšio ieškančias žiniasklaidos priemones. 

Tokio ryšio paieškų nestiprina ir didelius iššūkius tradicinei žiniasklaidai keliantis skaitmeninių platformų populiarumas, verčiantis žurnalistus ieškoti paklausių temų. Siekis greitai pasiekti skaitytoją reiškia sudėtingų problemų supaprastinimą ir tolesnį pasaulio binariškumo skatinimą. Neseniai visuomenėje buvo plačiai aptariama nužudyto paramediko istorija. Internete inicijuota peticija, skirta įtariamosios advokatui, neva jis ne taip pasisakė, ne taip nusišypsojo ir ne taip pakomentavo žiniasklaidai. Peticija pasirašoma kelių tūkstančių žmonių, o Advokatų taryba turi aiškinti visuomenei apie nekaltumo prezumpciją ir advokato veiklos principus. Dalis žiniasklaidos priemonių visais būdais stengiasi įtraukti skaitytojus, pateikdamos „bloguosius“ kuo įmanoma tamsesniame kontekste. Tačiau toks siekis dėl komercinės sėkmės atlikti savo teisingumą radikalizuoja visuomenę ir dalį jos nuteikia prieš savo pareigas vykdančius profesionalus.

Moksliniuose tyrimuose atsiranda „žiniasklaidos teismo“ („Trial by Media“) terminas, skirtas analizuoti kartu su teismo procesu vykstantį viešą, su bylos aplinkybėmis susijusį diskursą, kuris konkrečiam asmeniui gali turėti ne mažesnę įtaką už patį teismo procesą. Nuteisimas iki teismo Lietuvoje yra plačiai paplitęs reiškinys. Antrankių naudojimas, nors vedamas asmuo nesipriešina; politikų komentarai ikiteisminių tyrimų metu, esą „akivaizdu“, kodėl tyrimas vyksta; advokatų neskyrimas į svarbias pareigas, nes kadaise jie atstovavo ne tai pusei, – visi šie pavyzdžiai yra skausminga mūsų demokratijos vystymosi žaizda. Ji atspindi žiniasklaidos poreikį pateikti aiškų, vietą lentynoje turintį atsakymą.

Tačiau galbūt aiškumo galima ieškoti ir sudėtinguose teisiniuose reiškiniuose? Nustebino patirtis pirmoko sūnaus klasėje, kur pasakojau apie teismo procesus ir advokatų veiklą. Išankstinių nuostatų neturintys vaikai turėjo gausybę variantų, kaip iš pirmo žvilgsnio „akivaizdus“ nusikaltimas galėjo iš tikrųjų įvykti: jie suprato įrodymų svarbą ir būtinybę išsiaiškinti visas aplinkybes, kad tikrai nenuteistume nekalto žmogaus.

Teisė ir teisingumas dažnai paskęsta sensacingose naujienose. Tai neleidžia visapusiškai apmąstyti nei teisinių sprendimų, nei teisingumo vykdymo. Sunku rasti tiltą tarp teisės ir visuomenės, bet turbūt abiem pusėms, tiek žiniasklaidai, tiek teisininkams, verta pasistengti, kad galėtume to pokalbio ieškoti.