Donato Ališausko nuotr.

 

Knygos pavidalu 2009 m. išleistame dviejų bibliofilų – italo Umberto Eco ir prancūzo Jeano-Claude’o Carrière’o – pokalbyje „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ šmaikščiai, kartais šiek tiek diediškai, bet su meile šiedu Europos intelektualai aptaria knygos fetišą, istoriją, ateities prognozes. Iš pavadinimo aišku, kad jų spėjimas pozityvus, o praėjus 15 metų galima tvirtinti, kad ir tikslus.

Nusižiūrėjęs nuo J. C. Carrière’o ir U. Eco, šiandien kartoju tą pačią frazę apie žurnalus. Naujienas skelbiantys laikraščiai nebereikalingi ir gyvuoja internete, kur dažnai tekstas pasensta, vos žurnalistui paspaudus mygtuką „publikuoti“, o informacija sklinda per socialinius tinklus. Žurnalai arčiau knygų, jų turinys sensta lėčiau, kartais pretenduoja į ilgaamžiškumą, o žurnalo forma (vėlgi – kaip ir knygos) dažnai būna dar ir estetinis objektas.

Panašu, kad man pritaria nemažai žurnalų leidėjų. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2021 m. buvo pradėti leisti 122 nauji žurnalai. Šiųmetę vasarą atsikūrė britų muzikos žurnalas NME. Pradėtas leisti 1952 m., NME vienu metu tapo kiečiausiu apie muziką rašančiu kanalu. 2018 m. popierinio žurnalo leidyba sustabdyta, bet šią liepą atgijo. Kalbama apie legendinio fotografijos žurnalo LIFE sugrįžimą į periodiką. Australijoje nuo 2022 m. leidžiamas „Forbes Australia“, pernai ten atgaivinta „Elle“ leidyba. Šie žurnalai – stiprūs prekių ženklai, o jų leidyba brangi. Vadinasi, matoma galimybių.

Pagrindinė rinkos analitikų įvardijama priežastis, kodėl jaučiamas žurnalų atgimimas, yra COVID pandemija. Žmonės persisotino internetinio turinio, jaučiamas poreikis akis ganyti ne ekrane, o tarp juodų avių baltose lankose. Kita priežastis – išplitusi nostalgija seniems geriems laikams. Mada gręžtis atgal, ypač ryški masinėje kultūroje, naudinga apčiuopiamai medijai – vinilams, knygoms, spaudai.

Apie vieną priežastį, kuri man pačiam bene svarbiausia, kalbama mažai. Spausdintas leidinys gali padovanoti atradimo jausmą ir tam tikrą faktą. Internete įsigalėjus algoritmams, darosi sunkiau užtikti ką nors, ko neįsivaizduoji egzistuojant. Kaip ir apsiperkant internetu, nes skaitome tik tai, ko ieškome patys arba ką siūlo algoritmai. Nueini į fizinį knygyną, brauki akimis per lentyną ir randi siurprizą. Verčiant žurnalo puslapius irgi dažnai perskaitai netikėtų tekstų, atrandi naujų temų ar permeti akimis straipsnį, kurio internete neatsidarytum.

Menotyrininkė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Agnė Narušytė nurodė dar vieną spausdintų leidinių reikalingumo priežastį. Jie atlieka dokumentavimo ir archyvavimo funkciją. Bet juk yra internetas, ten visko gali pridokumentuoti be ribų! Pasirodo, popierius daug patikimesnis už pikselius. Anot idėjų kalvės „Pew Research Center“ pernai atlikto tyrimo, 38 proc. 2013 m. veikusių interneto puslapių po dešimtmečio tapo nebepasiekiami. Dažniausiai ištrinami atskiri puslapiai egzistuojančiose svetainėse. Pavyzdžiui, naujienų svetainėse neveikė 23 proc. puslapių, valstybinėse informacijos svetainėse – 21 proc., o 54 proc. Vikipedijos puslapių „Reference“ skiltyje neveikė bent viena nuoroda. Taigi, nors generuojame milžiniškus kiekius informacijos, nėra jokių garantijų, kad ji vieną dieną „neužlūš“. Žinoma, ir popierius dega, bet, kitaip nei su interneto turiniu, turime veikiančią archyvų, bibliotekų, muziejų sistemą, saugančią leidinius.

Tikėjausi, kad ir Lietuvoje žurnalų laukia šviesi ateitis. Kaip pavyzdį imu „Literatūrą ir meną“. Kai „Litmenis“ 2018 m. iš savaitraščio virto dvisavaitiniu leidiniu, jo tiražas buvo 1300 egz. Šiandieninio numerio, kuriame skaitote šį tekstą, tiražas – 1500 egz. Nemažėja! O kartais net išauga iki 2000 egz.

Šaltu dušu (na, drungnu) apsiliejau iš spaudą platinančios įmonės „Press Express“ paprašęs skaičių. „Lietuva nėra išimtis spaudos leidinių rinkoje – pardavimų kreivė nekyla, ypač stebint pardavimus egzemplioriais. Bet augančios leidinių kainos leidžia išlaikyti gana stabilią spaudos apyvartą. Gal net nustebinsiu, bet laikraščių pardavimo pajamos šiais metais, palyginti su pernai, yra didesnės 2 proc., nors parduodamų egzempliorių skaičius sumažėjo daugiau nei 10 proc. Žurnalų pardavimo pajamos krito 0,5 proc., o egzempliorių parduota 4,5 proc. mažiau“, – statistika dalijosi „Press Express“ direktorė Lyda Mikėnienė. Šie skaičiai neapima prenumeratos.

Didelis iššūkis spaudai – pardavimo vietų trūkumas. Kioskai užsidaro, o prekybos centrai mažina leidiniams skirtą plotą.

Ne viskas smenga žemyn. Didėja kryžiažodžių ir vaikiškų žurnalų pardavimo apimtys – treniruojamas intelektas ir auginami ateities skaitytojai.