Mantas Balakauskas. Nedo Ludo plaktukas

Mantas Balakauskas

 

Jie sakė, jog Ludas buvo mažas kvailys

Nes jis sugebėjo tik griaut ir daužyti, bet

Jis atsisukęs bendradarbiams pasakė: mašinoms mirtis

Jos mindo mūs ateitį ir trypia viltis.

Robert Calvert. „Ned Ludd“

 

1779 m. Nedas Ludas, pagautas įsiūčio, dėl mums nežinomų priežasčų griebė plaktuką ir sudaužė dvi kojinių mezgimo mašinas. Tuo ši istorija turėjo pasibaigti, tačiau maždaug po 30 metų jis netikėtai tapo legenda. Jį ėmė vadinti kapitonu Ludu, karaliumi Ludu ir generolu Ludu. Jo sekėjai, luditai, dėl prastų darbo sąlygų, mažų atlyginimų ir išnaudojimo ėmė pavyzdį iš Nedo Ludo. Pyktį nukreipė į pramonės įrengimus. Suprantama, tai buvo savotiška kova už teisę į orų gyvenimą. Šiais laikais luditas reiškia žmogų, nusistačiusį prieš technologinį progresą. Su juo luditas kovoja agresyviomis ir dažnai nekonstruktyviomis formomis.

Edwardas Jenneris 1796 m. pirmą kartą nuo raupų paskiepijo žmogų, 8 metų berniuką Jamesą Phippsą. Dėl šio atradimo per gana trumpą laiką pasaulyje buvo sustabdytas raupų plitimas. Vėliau atsirado vakcinos nuo choleros, pasiutligės, stabligės, vidurių šiltinės, buboninio maro ir daugybės kitų siaubingų ligų. Vakcinos veikė, tačiau maždaug tuo pačiu metu kilo ir dideli prieš skiepus nukreipti maištai. Natūralu, žmonės įtariai vertino iki tol nematytus ir visiškai nesuprantamus „stebuklus“, jau nekalbant, kad šimtai būrėjų, šarlatanų ir gydytojų iš kavos tirščių tiesiog prarado pelningus darbus. Prie maištų smarkiai prisidėjo ir religinės bendruomenės. Didis nepasitenkinimas gamtos pasaulio taisyklėmis, kurios iš esmės nekinta.

Dabar jau turime visą puokštę įvairiausių konspiracijos teorijų, kurios atrodo beprotiškos, tačiau pritraukia tūkstančius gerbėjų. Į jas žmonės linksta dažniau dėl vienišumo ir randa nišą, kurioje gali būti savimi. Pavyzdžiui, plokščiažemiai. Tiesa, kai dirbau viename iš barų, į jį ateidavo ištikimas šios teorijos gerbėjas ir pasakodavo apie malūnsparnius, su kuriais kažkas turėtų atsitikti, jei žemė būtų apvali. Buvo visai juokinga, kol nesužinojau, kad jis turi vaiką. Šiam bus sunku suderinti mokymą mokykloje ir įdomias tėvo plokščiosios žemės teorijas, kurios veda į kosmosą, kur mokslui paprasčiausiai nėra vietos. Vis dėlto tokie žmonės dažniausiai pavojingi tik sau. Vienas plokšiažemių lyderis savadarbe raketa bandė pakilti į orą bandydamas įrodyti savo tiesą ir tragiškai žuvo. Žinoma, egzistuoja ir pavojingesnių atvejų. Pavyzdžiui, tikėjimas driežažmogių sąmokslu. Deividas Icke’as pasitelkęs charizmą ir knygas apie minėtus sąmokslus JAV suburia didelias minias gerbėjų. Nujaučiu, iš naivuolių uždirba didelius pinigus. Kalbant apie tiesioginius ir agresyvius veiksmus – Jungtinėje Karalystėje 5G bokštai kelia didelį nerimą naujiesiems luditams. Jie nuoširdžiai tiki, kad šis ryšys gali būti susijęs su koronaviruso plitimu. 5G bokštų, gegužės mėnesio duomenimis, jau sunaikinta apie 80. Ludas plaktuku darbuojasi net iš ano pasaulio.

O kas Lietuvoje? Visos minėtos sąmokslo teorijos išties gajos, nors kritinės masės nesudaro. Vis dėlto turbūt mums labiau rūpi savas kiemas ir jokie driežažmogiai nepralenks Landsbergių klano, nuodijančio „teisingo“ lietuvio gyvenimą. Tiesa, gan stiprus ir su pasaulinėmis sąmokslo teorijomis susijęs įvykis buvo „Violetinė istorija“. Ji atliepia labiausiai žmones jaudinančias problemas, nors su realybe dažnai turi labai mažai ką bendra.

Visos šios teorijos ir kliedesiai – tai klaidžiojimas informaciniuose labirintuose, nesugebėjimas rasti kelio. Galiausiai išeitį imi tiesiog įsivaizduoti, nes nebežinai, į kurią pusę sukti. Informacijos kiekis toks didelis, kad mokymo įstaigos nespėja kokybiškai nušviesti mokinių ir šie lieka vieni su tonomis tekstinės medžiagos, tačiau paprasčiausiai negeba jos apdoroti. Iš vienos pusės sužino, kad žemė yra apvali, o iš kitos – klajodami interneto begalybėje ima tikėti, kad viskas yra melas ir atsakymus žino tik jie vieni. Jie neturi įrankių, kuriais būtų galima informacinius šaltinius patikrinti, tad atsiranda galimybė priimti keisčiausius skiedalus. O dar kalbama, kad humanitariniai mokslai nėra būtini.

Galime galvoti ir taip: driežažmogių sąmokslas sveria, tarkim, 8 baitus, kurie gali greitai įsirašyti į smegenis ir yra iš esmės lengvai suprantami. Tačiau informacija apie vakcinas, koroną, ekonomiką sveria 100 gigabaitų ir, kol informaciją suvirškini ir perpranti, užtrunka. Ją suvirškinus reikia ir atitinkamai apdoroti, daryti išvadas. Palaistykime tuos menkus 8 baitus nesaugumo jausmu, vienatve bei negebėjimu atsirinkti turinio ir gausime labai stiprų, daug potencialo bei mutacinių galimybių turintį virusą. Negana to, šie laikai yra šviesos greičio laikai. Pigi informacija lengvai skrieja greitkeliais tiesiai į mūsų smegenis.

Draugai