Germaną Piotro Čaikovskio (ir Aleksandro Puškino) „Pikų damoje“ labiausiai masino senės paslaptis – „taina staruchi“. Šiuos ne itin pagarbius žodžius itin išraiškingai kartojo Vaido Vyšniausko (Kristiano Benedikto) dainuojamas Germanas naujajame Vilniaus miesto operos pastatyme – Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje ir Gintaro Rinkevičiaus diriguojamoje „Pikų damoje“, kurios premjera Vilniaus kongresų rūmuose parodyt...
„Spragtukas“, gruodį ir sausį užplūstantis operos ir baleto teatrus kone visame civilizuotame (teatralizuotame) pasaulyje, – beveik keiksmažodis intelektualiau nusiteikusiems žiūrovams. Ir vėl! Bet jei šeimoje yra vaikų, nuostata išsyk pasikeičia. Tuomet „Spragtukas“ – lyg Kalėdos, turi būti, ir tiek. Šiuo požiūriu nesu jokia išimtis, bet kad būtų įdomiau – kultūrinės edukacijos vardan – nutariau su šeima š...
Anot Daivos Šabasevičienės, prieš 20 metų gimė ne tik Birutės Mar monospektaklis „Žodžiai smėlyje“ (pagal Samuelio Becketto pjesę „Laimingos dienos“), bet ir vieno aktoriaus teatras Lietuvoje. Teatrologė, lygindama Vilniuje per LIFE festivalį kadaise matytą garsųjį Peterio Brooko „Laimingų dienų“ pastatymą, kuriame vaidino Natasha Parry, pabrėžė, kad B. Mar niekuo nenusileidžia britų primadonai. Po „Žodžių smėlyje“ B. Mar monospe...
Režisierius Povilas Makauskas spektaklyje „Trojietės“ (NKDT, Rūtos salė, sausio 18 d.), minimaliai įterpdamas šiuolaikinių tekstų (Margaret Atwood „Penelopiada“, Svetlanos Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ ir Nadios Murad „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“), mėgina sukurti psichologiškai motyvuotus žmonių santykius karo metu. Pirmoji spektaklio dalis pagrįsta Euripido &b...
Kibirkščiuojantys Lietuvos rusų dramos teatro aktoriai pristato naują Antono Čechovo apsakymo „Kaštonė“ interpretaciją. Spektaklis pirmiausia skirtas vaikams – jau paūgėjusiems, septynmečiams ir kiek vyresniems. Daugelio mūsų vaikystės svajonė – turėti prieraišų, atsidavusį šunelį. Būtent tokį personažą aktorės (žiūrėjau spektaklį su Aleksandra Metalnikova ir Jevgenija Karpikova) ir kuria. Po pirmųjų šiurkštokų scenų su senuoju...
39-erių sulaukusį teatro režisierių Agnių Jankevičių išėjusi iš jo altereginio „Idioto“ vadinau ir šiaip, ir anaip: chuliganas (vis dar blizgantis Boriso Dauguviečio auskaras), darboholikas, nepakankamai mokytojo Jono Vaitkaus išmuštas talentas, menininkas, kuriam trūksta visai nedaug, kad galų gale surežisavęs pats save pasiektų kūrybinę kondiciją ir užimtų atskirą nišą geriausiųjų panteone. Interviu apie savąjį Fiodorą Dostojevskį jis vis...
Jaunimo teatro laivas su kapitonu Audroniu Liuga, nepaisydamas remonto bei gyvybinių netekčių, plaukia kažkur pirmyn – svetimoje Menų spaustuvės salėje rodo mažąją premjerą. Garsaus amerikiečių scenaristo Johno Logano („Gladiatorius“, „Aviatorius“, „Genijus“) pjesę „Raudona“ (2009, vertė Aivaras Mockus) režisuoja ir joje vaidina dabartinis klaipėdietis Valentinas Masalskis, o jo partneris – LNDT aktorius Mantas Zemleckas (kitų miestų sc...
Taip jau sutapo, kad per vieną savaitę stebėjau du šokio spektaklius, kuriuos pristatė dvi kompanijos iš Klaipėdos. Tai „Šeiko šokio teatro“ prodiusuotas prancūzų choreografo Albano Richardo šokio spektaklis „Pareiškiu – Brandir“ (lapkričio 13 d.) ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės darbas – Vilniaus publikai gerai pažįstamas Lorcos Massine’o baletas „Graikas Zorba“ (lapkričio 14 d...
Man jau dabar aišku: kortos sukrito taip, kad „Doriano Grėjaus portretas“ Vilniaus „Lėlės“ teatro Palėpės salėje bus geriausias teatrinio sezono spektaklis. Ir pelnytai. Labai tuo džiaugiuosi – čia kaip atsikėlusi po ilgadienio triukšmingo tūso atsigeri vandens iš čiaupo ir pasižiūri pro langą, o ten, ačiū dangui, tas pats medis stovi!.. Pusė sostinės teatrų remontuojasi, sales, rūsius ir prieigas blizginasi, ruošiasi naujoms visuomenės...
Spektaklis „Marti“, kurio premjera įvyko Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre spalio 19 d., sukėlė prisiminimų ir asociacijų bangą. Taip, kadaise visi skaitėme Žemaitės kūrinį – šio apsakymo būta vidurinės mokyklos privalomų perskaityti knygų sąraše. Tačiau nauja sceninė interpretacija siūlo žvilgtelėti į apsakymo herojus ir jų problemas kitaip – iš arčiau – tarsi visa tai stebėtumei pro anksčiau nenaudotą žiūroną. Įkvepia ir aštriabria...