„Rožės“ Šių metų „Sirenas“ atidarė iš Ukrainos atvykęs merginų kabaretas „Dakh Daughters“. Frykiškas, bet ir charmsiškas. Gal todėl ir pakviestas festivalio organizatorių. Rusų dramos teatre susitrombavusi lietuviška festivalinė grietinėlė į merginų koršunovizmą reagavo vangiai, o ir pats O. K. per vieną muzikinę pauzę pakilo iš vidurio eilės ir nuslinko nusilengvinti. Hm... Moterišką meną priimame nepa...
Publikos reakcija buvo neteisinga! Po baleto „Stebuklingas Mandarinas“ per anksti pasigirdę plojimai neleido iškvėpti privalomojo atodūsio ir išlaikyti trumpos pauzės, būtinos, kai norima grįžti į realybę po paveikaus performanso. Turbūt pirmą kartą per premjerinį spektaklį žiūrovai liko užsispaudę krėsluose, nors paprastai vieninga banga pakyla pagerbti kūrėjus aplodismentais. Reakcija neteisinga, bet paradoksaliai galinga. Manau, būtent toks efektas būtų pradžiuginęs...
Visi rusų Aukso amžiaus klasikai, neabejoju, patvirtintų Antono Čechovo žodžius: „Gražu yra tik tai, kas rimta“ („Художественное произведение непременно должно выражать какую-либо большую мысль. Только то прекрасно, что серьезно“; A. Čechovas. „Žuvėdra“). Žinoma, dabar menininkai ginčytųsi ir net teigtų atvirkščiai. Toks mūsų amžius, šitaip jį suprantame, vadinasi, taip turi būti. Bet kai tas dabartinis kūrėjas ryžtasi itin artimam kontaktu...
Dar tik antrą kartą Klaipėdoje vykstantis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ (birželio 2–25 d.) kritikams nepalankus – vyksta ilgai ir toli. Išbuvau uostamiestyje savaitę, nemačiau žadėtos „vinies“ – lenkų spektaklių. Vis dėlto suvokiau, kad šitos naujos meninės formos braižytojai – teatro direktorius Tomas Juočys, meno vadovas Gintaras Grajauskas, festivalio organizatorė Ineta Baužytė – yra savotiški kūrėjai. Jie...
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’18“ „Nicht Schlafen“ (vok. nemiegok) – reikalauja Alainas Platelis šokio kūrinyje tokiu pavadinimu. Ne, šiame spektaklyje, kurio autorystė priklauso ne vien A. Plateliui, bet ir skulptorei Berlinde de Bruyckere, ir kompozitoriui Stevenui Prengelsui, taip pat aštuonetui šokėjų (plius viena šokėja), užmigti neįmanoma. Šokėjai scenoje atrodo taip pat priverstinai nemiegantys, būdraujantys kažin kokio pavojaus akivaizdoje,...
1982 m. Kauno dramos teatre Gyčio Padegimo sukurtas „Mūsų miestelis“ akimirksniu tapo kultinis ir kvėpavo dar ilgai. Amerikiečių rašytojo Thorntono Wilderio (1897–1975) šviesaus liūdesio pasaulėjauta tiko ir paprastam, ir išrankiam žiūrovui. Režisierius, ant kėdžių susodinęs mirusius artimuosius, prakalbino juos taip natūraliai, kad kaito ir daužėsi širdis. Kodėl „Miestelis“ anuomet mums buvo toks reikalingas? 2018 m. pradžioje Klaipėdos jaunimo teatre pastatytas „Mūsų miestelis“ atvežamas į Vi...
Retokas paukštis tas Adolphe’o Adamo baletas „Korsaras“ pasaulio scenose. Dar ne taip seniai tik labai aukšto meninio lygio ir ambicingi teatrai galėjo pasigirti šiuo baleto šedevru savo repertuare. Maskvos Didysis teatras, Sankt Peterburgo Marijos teatras, Michailovskio teatras, American Ballet Theatre, Anglijos nacionalinis baletas. Tačiau pastaruoju metu pastebimas „Korsaro“ atgimimas. Pastatymai gana įvairūs: pradedant pabrėžtinai tradiciniu Aleksejaus Ratmanskio pastatymu Didžiajame ir baig...
Įžengus į salę visų pirma žvilgsnis užkliūva už perregimos širmos – ketvirtosios sienos, atskiriančios sceną nuo žiūrovų. Per NOA performansą „Blogi orai“ žadama daug dulkių, LNDT savanorės dalija respiratorius – gal ir uždanga tam, kad publika neužsikosėtų? Gęsta šviesos, ant širmos pasirodo lengva kliše dvelkiantis vieno iš scenoje stovinčių mechanizmų šešėlis. Jį palengva suka merginos ranka. Staiga vietoje šešėlio įsižiebia projekcija. Joje – vyrukas, įnirtingai gestikuliuojantis ir kapota g...
Pokalbis su šiais metais „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota dramos teatro debiutante. Tavo pradžia teatre – išties sėkminga. Kaip į jį patekai? Nuo mažens žinojai, kad nori vaidinti, ar tai buvo spontaniškas sprendimas? Nuo mažens norėjau būti scenoje. Lankiau dainavimo pamokas muzikos mokykloje, pasirodydavau su įvairiomis vaikų muzikos grupėmis – scenoje man labai patikdavo, tačiau nebuvau užsibrėžusi, kuo tiksliai norėčiau būti. Vaikystėje neturėjau galimybės dažnai lankytis teat...
Balandžio 15 d. Opera „Į švyturį“ Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė dirba Rusų dramos teatre, nuolat gauna sceninius kryžius, taigi teatrą mato iš arti ir jį išmano. Suprantu, kad išmano ir literatūrą, netgi tokią superliteratūrą, kokią rašė Virginia Woolf. Per jos operos premjerą Vilniuje (kaip gaila, kad tik du spektakliai mizerinėje Menų spaustuvės salėje, dar ir kažkodėl perkirstoje perpus) muzika užlieja ne tik aikštelės erdvę, bet ir tuos tavo procentais apskaičiuotus vidinius vandenis, ir ta...