Vis kartoju aplinkiniams: patraukit nuo manęs tą savo realybę, nenoriu būti čia ir dabar nei žinoti, kas vyksta iš tikrųjų (visas menas apie mus, visas teatras apie mus, kiekvienoje scenoje mūsų pačių istorijos, kai galima kalbėti apie tai, kas niekuomet nenutiks, nes ir negalėtų)! Tačiau eidamas Arklių gatve pakeliu galvą ir matau afišą, anonsuojančią, jog Adomas Juška pastatė Jorge’s Luiso Borgeso fikcijas. Kas kitas, jei ne J. L. B., priglobtų tikrovės išvarg...
Įsėdi Vilniaus centre į 10 autobusą ir po dešimties minučių atsiduri Markučių dvare, Grigorijaus Puškino namuose, kuriuose (dar iki tau ateinant ir laukiant už durų!) kažkas vyksta, jau gyvena ikispektakliniai personažai, o tuoj ir tave įsiurbs interaktyvus spektaklis „Dėdė Vania“. G. Puškinas (1835–1905) gyveno čia senatvėje visai neilgai, šešetą metų, ir buvo 20 metų jaunesnės žmonos Varvaros palaidotas šalia namų koplyčios. &Sc...
Į tarptautinį lėlių teatro festivalį „Materia magica“ ankstų gegužės 16-osios rytą, nelaukę, kol bus vežamas Gintarės Radvilavičiūtės režisuotas „Doriano Grėjaus portretas“, su keliais Vilniaus teatro „Lėlė“ atstovais išvykome traukiniu, norėdami spėti į pirmąjį, 12 val. pasirodymą. Klaipėdos kultūros fabrike festivalį atidarė olandas Leo Petersenas savo paties atliekamu ir režisuotu spektakliu „Rankas aukštyn!“. Taip, rankos su vis k...
Pernai, po tarptautinio teatro festivalio Klaipėdoje „TheATRIUM“, po keleto savų ir užsienio spektaklių, parašiau: „Festivalis labai reikalingas kol kas tik išoriškai atsistačiusiam teatrui. Svetimo gero teatro dozė tiesiog privalo pakelti nuosavo teatro hemoglobino lygį.“ Šiemet kažkodėl kilo keistas noras žiūrėti čia ne į svetimus, o į savus – vienoje apkaboje. Vėliau pati sau atsakiau kodėl: todėl, kad prasidėjo postnekroši&sca...
Kaip „saulelė vėl atkopdama budino svietą“, taip šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ pažadino ir sutelkė gerbėjus, sekėjus ar šiaip staiga susidomėjusius pasinerti į dabarties meno potyrius. Įšoki į festivalį kaip į tramvajų ir važiuoji, važiuoji... Galutinėj stotelėj išlipi netekęs dalies savo cinizmo, kritiško požiūrio į visus ir viską, jautresnis klimato kaitai, šalia esančiojo vienatvei ar dar...
Kažkas, rodos, Alfonsas Nyka-Niliūnas, kalbėdamas apie Henriką Radauską, yra paleidęs sparnuotą posakį „menų alkoholikas“. Turbūt ne vienas prisiimtume šį apibūdinimą. Aš irgi drįsčiau save laikyti tokiu alkoholiku. Kartu ir gobšuoliu, ir ciniku. Mat menu ne tik mėgaujiesi, bet vis daugiau jo trokšti, daraisi nuo jo priklausomas. Vytautas Mačernis apie tokią būseną yra sakęs: „Savo sielą, alkaną kaip žvėrį, / Maitinu geriausiais žemės vaisiais: moksl...
Lietuviškų baletų vakaras – „originaliu“ pavadinimu „Baletų triptikas“ – LNOBT scenoje buvo parodytas balandžio 26–27 dienomis. Pavasarį teatras tradiciškai pristato baleto premjerą, šį kartą tai buvo trys vienaveiksmiai baletai, kaip teigiama visuose reklaminiuose šaltiniuose, jie gimę iš teatro eksperimentinio projekto „Kūrybinis impulsas“ ir tapę šio projekto savotiška tąsa, rezultatu. Taip...
Pjesę „Liučė čiuožia“ su dviem nepatogiom „č“ Laura Sintija Černiauskaitė parašė visai jauna, 26 metų. Ir šiandien tekstas knygoje nepatogus, užsivedantis, kondensuotas, sentimentalus – pasirink šoną, kurį nori, ir sudėk jį kaip rubiką. Oskaras Koršunovas savo studijoje su pradedančiaisiais aktoriais sceninį rubiką sukelioja superrimtu veidu, pasunkindamas sau ir kitiems užduotį techniškai. Morališkai pjesė dėl to kiek nuken...
Nežinau, ko daugiau – gera ar bloga – atneša Juozo Miltinio dramos teatro premjera „Fizikai“. Miestui, žiūrovams, trupei. Keistam teatro pastatui – gigantiškam pilkam bunkeriui, keliančiam asociacijų su Panevėžyje išplaukusiu ir įsitvirtinusiu sostinės cėka, virš kurio iškelta ant ilgo stiebo plevėsuoja gerai prižiūrima, didelių išmatavimų trispalvė. Išties makabriška „Miltinio vardo sanatorija&ldquo...
Dar tik prieš keletą metų išėjo, sakyčiau, kiek lengvapėdiška Margaritos Matulytės knyga apie aktorių Juozą Budraitį „Mano kinas“ (R. Paknio leidykla), o štai jau ir antras foliantas – Daivos Šabasevičienės „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Mūsų leidyklos tarpsta kaip tos Indonezijos salos. Pirmojoje knygoje mėginta vien fragmentiškai, „prie kavos puodelio“ &scaron...