Festivalis „Naujasis Baltijos šokis 2016“ Gegužės 4 d. Trečiadienis Du 50-mečiai Belgijos italai, Mauro ir Alessandro, seni draugai ir šokėjai, panašiai raukšlėti, apšepę, pliktelėję, sveriantys ir nuaugę. Spektakliui „Happy Hour“ bėgant į pabaigą jiedu iš publikos, Menų spaustuvės Juodosios salės, pasikviečia į sceną būrį jauniklių (be abejo, dauguma jų – aktyvūs šokėjai), šie ima laisvai ardytis. Tarp jaunų ir pagyvenusių šokėjų nusidriekia šiokia tokia kinų siena. Jauni per penkias jiems...
Laiku ir vietoje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras papuošė savo repertuarą baletu „Don Kichotas“. Prieš penkerius metus iš scenos dingęs Vladimiro Vasiljevo interpretuotas spektaklis grįžta į LNOBT sceną nauju pavidalu, paremtas nauja koncepcija ir apipintas autorystės intriga. Baleto pasaulyje tampa madinga atsigręžti į pirminius šaltinius, prisiminti tikruosius klasikinių baletų autorius, atgaivinti beveik jau prarastą senųjų meistrų sukurtą...
Puccini populiarioji greitaveiksmė opera „Toska“ (1900) grakščiai nusėdo Vilniaus kongresų rūmuose. Kadangi „lryto“ trumpoje recenzijoje net kelis kartus pabrėžta, esą „tuose rūmuose patirti katarsio neįmanoma“, tai tuoj suabejojau: o kaipgi operomanai verkė ir dūsavo Basanavičiaus gatvės miniatiūrinėje salėje?.. Kodėl tuomet dabartiniai teatrai iš savo patogių patalpų mėgsta nusikelti į visokias mažąsias sales ir loftus? Kita vertus, visiškai palaikau prasiveržusį režisierės Dalios Ibelhaupt...
Trečiajame mūsų eros tūkstantmetyje turėtų suklestėti nauja literatūra, nes homoseksualūs personažai praplės jos turinį ir formą! Anksčiau mąstydama apie seksualines mažumas, vis sustodavau prie šios srities literatūrinio rifo ir užjausdavau užstrigusius skaitytojus: kaip – ypač jaunystėje – jie susitvarko su tokios vienatvės problema? Gintaro Varno režisūros studentas Povilas Makauskas LNDT Mažojoje scenoje inscenizavo Oscaro Wilde’o pasaką „Laimingasis princas“, per nuorodą N-14 ir atsargia...
OKT teatras Kinijos publikai pristatė savo „Hamletą“ Prieš didžiulį teatrų olimpinį festivalį, Pekine vykusį 2014 m. pabaigoje, tik nedaugelis kinų buvo girdėję apie Oskaro Koršunovo teatrą (OKT). Šiame festivalyje jis pristatė „Hamletą“. Žiūrėjo nedaug žmonių, bet atėjusieji buvo itin priblokšti, tad pasklidusios kalbos kaipmat pavertė spektaklį festivalio sensacija. OKT vėl atvyko, kad suvaidintų po penkis „Hamleto“ spektakliu...
Šiais metais Maskvos V. Majakovskio teatre rodomas naujas dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Mindaugo Karbauskio spektaklis „Rusiškas romanas“. Spausdiname kritikų recenzijų fragmentus. Savąjį atsakymą, kodėl Tolstojaus šeimoje įvyko lūžis, pateikia ir Ivaškevičius. Tačiau jis rašo ne visai biografinę pjesę su realiais ir išgalvotais personažais. Pjesėje, kuri labiau panaši į scenarijų, meniniai ir tikri portret...
1922 m. balandžio 25 d. įvyko „Apsigavusio pavyduolio“ premjera. Šis prancūziškas Kromelinko farsas, Mejerholdo ir jo mokinių paruoštas „laisvosiose dirbtuvėse“, (…) tapo reikšmingu įvykiu rusų teatro istorijoje ir apskritai teatro istorijoje. Mejerholdo kūrybos biografijoje tai yra vienas nuostabiausių ir tobuliausių darbų. „Apsigavęs pavyduolis“ – pirma ir įspūdinga Mejerholdo mokyklos aktorių meistriškumo d...
…Vadinki vandalu maneNusipelniau aš šito vardo. Prisipažįstu, prieš rašydamas šias eilutes ilgai dvejojau. Bijojau. Paskui nusprendžiau surizikuoti.Kai įsitikinau, jog „Hugenotai“ ir „Rigoletas“ manęs nebeprablaško, staigiai mečiausi į kairįjį frontą. To priežastimis buvo I. Erenburgas, parašęs knygą „O vis dėlto ji sukasi“, ir du ilgaplaukiai maskviškiai futuristai, kurie ištisą sa...
Prieš metus toje pačioje Menų spaustuvės Juodojoje salėje jau yra tekę matyti mūsų „juodosios“ choreografės Airos Naginevičiūtės „Stiklo sodus“: tirpstančios galvos iš ledo ant grindų ir šokėjų homunkulai ore siūbuojančiose įsčiose... Brrr, kaip gražu. Kaip pas Sauką. Tada pasirodė, kad „trūksta tik daktaro (-ės) Fausto stumtelėjimo“. „Chimeros karoliai“ (kovo 3 d.) šiandien turbūt ne mažiau gyvi ir barškantys ietimis nei prieš porą metų, kai gimė, nes yra maksimaliai abstraktūs. Naginevičiūt...
Su lietuviškais komivojažieriais dabar susiduriame jau retai. Užrašai ant durų „Prekeiviai nepageidaujami“, taip pat mūsų žvilgsniai iš padilbų į tuos, kurie vis dėlto prasiveržė ir 5 minutėms tapo klounais (taip, Mariau Jacovski), beveik išnaikino šitas smulkaus verslo skruzdėles, jos liko tik klasikoje. A. Millerio pjesėje „Komivojažieriaus mirtis“ (1949). Aura, kurią kadaise sukūrė J. Miltinis ir D. Banionis, sklando eteryje iki šiol – net tiems, kurie nematė ano genialaus panevėžiečių sp...