Didžiai jubiliejinį Mykolą Kleopą Oginskį (1765–1833), kurį pernai net UNESCO įvertino, esam pažinę skaitydami – daugiausia per jo atsiminimus, laiškus. Solidus ir drauge neramus žmogus buvo. Užsispyrusį charakterį atspindi ir tas jau kelis šimtmečius neatsibostantis Oginskio polonezas, arba „Atsisveikinimas su tėvyne“, – veržlumas jame liejasi su liūdesiu ir lemtimi. Koks tas Mykolas Kleopas, nenustygęs vietoje, apkeliavęs Europą, šnekučiavęsis su Taleiranu, Kosciuška, Napoleonu, Aleksandru I...
Režisierius Oskaras Koršunovas dar kartą ėmėsi Šekspyro „Audros“. 2015 m. lapkričio 25 d. Atėnų „Poreia“ teatre vykusioje „Mirandos“ premjeroje lietuviškajai būdingus sovietinius įvaizdžius pakeitė chuntos laikus menantys simboliai. Jūsų dėmesiui – graikų spaudoje pasirodę kritikų vertinimai. Spindesys, grožis ir magija trykšte trykšta iš teatro scenos, vos tik Šekspyro šmėklos užgrobia Pro...
Anšlaginis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro jaunojo režisieriaus Mariaus Meilūno muzikinis pastatymas (vadovai Velta ir Vytautas Anužiai) pagal Kazio Sajos pjesę „Devynbėdžiai“ buvo parodytas ir Vilniuje, pilname LNDT. Netikėta, kad pamestinuko Skalno vaidmenį atliko pats režisierius Meilūnas, kuris, išėjęs prieš nuleistą uždangą, gitara paskambino įžanginę melodiją. Prie tradicinės spektaklio pradžios pripratę vyresnieji žiūrovai sėdėjo pirm...
Ištrauka iš magistro studijų kursinio darbo Prieš pradėdama skyrių apie Valentino Masalskio metodiką, norėčiau pažymėti, kad jame remsiuosi kartu su dėstytoju rašomos aktoriaus ruošimo metodikos knygos juodraščiais, užrašais iš paskaitų, taip pat asmeniniais pokalbiais bei jo režisuotų spektaklių analize. Masalskis yra išskyręs Rytų (Maskvos ir Peterburgo) ir Vakarų (Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Lenkijos ir Amerikos) teatri...
Po Naujųjų metų teatruose nieko naujo nelauk. Kaip ir visur kitur. Aksioma. O ir publika vangiai kilnoja kojas, visai netrokšta dvasinio peno, juk dar reikės nugyventi ištisus metus, kuriuos tie me-e-enininkai prifarširuos tokiais kiekiais me-e-eno, kad oi. Ir aš pati po Naujųjų su nuostaba praeinu pro tuščias batų parduotuves – pasaulyje prigaminta tiek batų, kad jau kojų jiems neužtenka, jei ką, kalnai batų išlėks į kosmosą... Taigi, kad ir kaip vertintum tuos menininkus, jų darbo produkta...
Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje atsidariusi Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkės ir režisierės Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės paroda „Pa(si)reiškimas“ užbaigia dar praėjusiais metais „Lėlės“ organizuotų, menininkės jubiliejui skirtų renginių programą. Visą lapkritį po keturias skirtingas Vilniaus erdves – „Skalvijos“ kino centrą, Vaikų ir jaunimo meno galeriją „Vėjas“, Marijos ir Jurgi...
Aš tikiu atskirais žmonėmis, išsigelbėjimas – atskiri žmonės, išsibarstę po visą Rusiją šen bei ten – gal inteligentai, gal mužikai, – jie jėga, nors jų ir mažai. Rugpjūtį visa pjesė buvo parašyta, suguldytas „iškirtimas“, kaip tokiais momentais sakydavo Čechovas. Kai kas dar keitėsi, tačiau jau ne siužetas. Antrame veiksme dingo paminėjimas apie upę, liko tik remarka: „Laukas. Sena, pakrypusi, apleista...
Švedų dramaturgo Augusto Strindbergo pjesė „Sapnas“ parašyta daugiau nei prieš šimtą metų, tačiau vertėjas Leonas Petravičius ją iš švedų kalbos išvertė tik prieš 40-metį. Per tą laiką lietuviškai sapnuojąs Strindbergas bent dukart buvo pastebėtas Lietuvos teatro režisierių, o praėjusiais metais LMTA teatro režisūros kurso (vad. Gintaras Varnas) studentė Kamilė Gudmonaitė su „Sapnu“ debiutavo teatre. Jaunosios...
Lietuvos baleto 90 metų jubiliejus – gera proga pasidžiaugti netrumpa elitinio meno egzistencija mūsų valstybėje, įvertinti nueitą kelią ir progresą, iškilmingai pagerbti korifėjus. Akivaizdu, kad organizuojant Baleto savaitę (gruodžio 2–6 d.) pasinaudota tiesiog rinkodaros principu: žiūrovui pateikti naujausi ir labiausiai geidžiami veikalai, taip pat įtraukiant J. Droninos ir pasaulio baleto žvaigždžių koncertą, kaip visos savaitės vinį, tuo pačiu turbūt siekiant pad...
Vilniaus miesto afišose atsiradus neįprastų vardų operai „Pelėjas ir Melisanda“ pirmiausia minimas jos kompozitorius C. Debussy (1862–1918). Tačiau po „bohemiečių“ premjeros Kongresų rūmuose (gruodžio 3 d.) man asmeniškai norisi išskirti šios operos literatūrinį pagrindą – M. Maeterlincko (1862–1949) simbolistinę dramą apie įsimylėjėlius, kurie, siekdami tobulybės, susinaikina. Impresionistinio, sutirštinto muzikinio kolorito pradininkas Debussy savo kūrinio libretą paliko irgi neįprastai ti...