„Vartų“ galerija yra vienintelė galerija Lietuvoje, aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse. Prieš keletą metų aktyviai į pasaulinę meno rinką siekė įsiterpti ir trumpai Vilniuje veikusi galerija „Tulips&Roses“, tačiau, jai išsikėlus į Briuselį, „Vartai“ vėl liko vieninteliai, keliaujantys į muges iš Vilniaus. Kam galerijai to reikia, klausiu galerijos direktorę Vitaliją Jasaitę, kuri kartu su tarptautinius ryšius plėtojančia bendraturte Laura Rutkute kuria „Vartų“ strategiją ir įvaizdį, nudirbdama didžiąją dalį nematomų darbų.

---

 

„Vartų“ galerija ne kartą yra dalyvavusi tarptautinėse Madrido, Niujorko, Briuselio, Vienos, Kiolno šiuolaikinio meno mugėse, ką tik grįžote iš Stambulo mugės. Už dalyvavimą tenka nemažai sumokėti, be to, kainuoja ir kūrinių nugabenimas. Ar šios išlaidos atsiperka? Ar mugės – tai galerijos vardo, lietuvių menininkų pavardžių viešinimo ir kontaktų mezgimo vietos, atsiperkančios labiau strategiškai nei finansiškai?
Taip, dalyvauti mugėse brangu, bet tai išties yra kryptinga daugiametė investicija. Išlaidų būna ne vien už plotą ir transportą, bet ir už keliones, reprezentacijas, žmonių darbą. Iš karto atsiperka tik nedaugelis mugių, dažniausiai rezultatus pajuntame tik po metų ar net kelių, kai intensyviai dirbdami plėtojame naujas pažintis ne tik su kolekcininkais, bet ir kuratoriais, meno kritikais, įvairiausių muziejų, projektų erdvių vadovais, kitomis galerijomis ir kt. Taip atsiranda ne tik finansinė nauda, bet ir nauji parodų projektai. Menininkų ir galerijos vardas pasaulyje garsinamas keliais vienas kitą papildančiais būdais ir mugės yra sudėtinė proceso dalis.

Pagal kokius kriterijus renkatės muges, į kurias verta važiuoti, ir menininkus, kuriuos verta ten rodyti? Ar galima sakyti, kad į skirtingas muges važiuojate vedamos skirtingų tikslų?
Viskas yra daug sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ne tik galerijos renkasi muges, bet ir mugės renkasi galerijas. Tarptautinės mugės turi savo meno vadovus, kurie formuoja mugių kryptis, nustato taisykles ir kriterijus. Į kai kurias muges net turėdamas daugybę pinigų nepateksi, jei galerijos parodų programa ir pristatomi menininkai nebus pakankamai aukšto lygio. Pavyzdžiui, Niujorke vykstančioje „Voltoje“ dalyvavome gavę išskirtinį organizatorių kvietimą. Reikalingas didžiulis galerijos įdirbis, kurį vertina tarptautinio šiuolaikinio meno profesionalai. Dabar „Vartų“ galeriją kviečia dalyvauti prestižinės mugės, į kurias iš pradžių net negalėjom svajoti būti priimti, taigi, jau galime rinktis, kur dalyvauti. Mugės taip pat turi savo reitingus, vienos vertinamos prasčiau, kitos geriau. Viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai mugė dirba, ar sugeba surinkti tikslinę auditoriją ir pristatoma programa pritraukti kolekcininkus bei lyderiaujančias pasaulio galerijas. Pavyzdžiui, kitų metų kovą dalyvausime pirmą kartą vyksiančioje Londono mugėje „Art 13“ – jos organizatoriai yra gerai žinomi šiuolaikinio meno pasaulyje ir jau sugebėjo surinkti konceptualiai įspūdingą dalyvausiančių galerijų sąrašą. Į Stambulą važiavome kiek kitaip nusiteikusios – žinodamos, kad mūsų darbas turės gan ryškų informacinės sklaidos pobūdį, siekėme kolekcininkus supažindinti su lietuvių menininkų kūryba, apie kurią daugelis tikrai nėra nieko girdėję. Taigi, kriterijai labai įvairūs, strategijos skirtingos, tačiau tikslas visur lieka tas pats.
Klausei apie menininkus... Kaip ir kiekviena galerija, turime menininkų, su kuriais dirbame, tad dažniausiai juos mugėse ir pristatome. Taip pat ieškome naujų talentų, į kurių vardą yra tikslinga investuoti. Pristatomi menininkai pirmiausia turi būti įdomūs mums, atitikti galerijos kryptį – taip formuojamas galerijos veidas. Labai svarbūs ir kūriniai, kuriuos rodome. Nėra paprasta ribotame plote padaryti gerą ekspoziciją, kuri ir sudomintų žiūrovą, ir tinkamai pristatytų menininkus. Žinoma, tariamės su ilgametę patirtį tarptautinėje meno rinkoje turinčiais profesionalais.

Kaip mugės konkuruoja tarpusavyje? Kaip galerijas bando pritraukti naujos mugės? Ar mugių daugėja taip pat sparčiai kaip bienalių?
Taip, mugių tikrai daugėja ir gan sparčiai. Šalia didelių ir įsitvirtinusių, tačiau dažnai sustabarėjusių mugių kuriasi vis daugiau naujų, nedidelių, konceptualių renginių. Naujos mugės dėmesį bando užkariauti savo itin kruopščiai atrinktomis programomis, jos orientuojasi į skirtingas galerijų bei kolekcininkų grupes ir kryptingai su jais dirba.

Ką tik grižote iš mugės „Contemporary Istanbul“, šiemet dalyvavote Niujorko „Voltos“, Briuselio „Slick“ ir „Viennafair“ mugėse. Kokį susidarėte šiuolaikinio meno ir jo kolekcionavimo tendencijų vaizdą?
Šių metų patirtys buvo labai skirtingos. Pavyzdžiui, Stambulas mums leido pajusti šiek tiek Azijos tendencijų. Supratome, kad šiuolaikinio meno rinka Turkijoje yra dar palyginti jauna ir vietiniai kolekcininkai tik mokosi pirkti tarptautinį meną. Kaip ir kitose jauną šiuolaikinio meno rinką turinčiose šalyse, žmonės yra linkę pirkti vietinį meną arba pasaulines meno garsenybes. Europoje kolekcininkai yra lankstesni, jie pratę kasmet apkeliauti pagrindines muges, muziejų parodas, bienales, labiau domisi naujovėmis ir Rytų Europos meno scena. Net ir šiuolaikinio meno rinkoje galima išskirstyti tam tikrus interesų lygmenis: tarptautinės šiuolaikinio meno žvaigždės, savo bei kaimyninių šalių ar regionų menas, kylantys nauji tarptautiniai talentai. Tai labai abstraktus ir subjektyvus vaizdas, kurį susidariau būtent iš savo patirties.

Ką Tu patartum žmonėms, kurie siekia išjudinti Lietuvos meno rinką ir turi tam galimybių?
Išjudinti meno rinką efektyviausia perkant meną, tačiau tai darant atsakingai, kryptingai, važinėjant po pasaulines bienales, muges, tokiu būdu sekant šiuolaikinio meno tendencijas. Kaupti kolekcijas, steigti kolekcijų fondus. Pasaulinėje praktikoje stambios įmonės, tokios kaip mobiliųjų technologijų, mados dizaino, bankai ir panašios, kaupia kolekcijas, kai kurios turi parodų erdves ar net muziejus, pavyzdžiui, „Deutsche Bank“, „Samsung“, „Prada“, „Cartier“ ir kt. Yra galybė puikių rinkos skatinimo pavyzdžių, iš kurių verta pasimokyti bei jais sekti.

Tikiuosi, šie žodžiai pasieks reikiamas akis. Ačiū už pokalbį.