Literatūra


Paauglystėje skaičiau be perstojo. Viską, bet daugiausiai grožinę literatūrą. Kažkada knygas skaityti nustojau ir nustebau: ar dar kas nors apskritai skaito? Tada ir gimė mintis paklausti draugų ir pažįstamų, ką jie skaito, kokia jų perskaityta knyga buvo svarbiausia. Veikiausiai taip ieškau įkvėpimo grįžti prie knygų ir galbūt mėginti įkvėpti kitus. Tai tęstinis projektas – tikiuosi dokumentuoti dar daug knygos mylėtojų. Iš įvairių vietų, kur tik pavyks nukeliauti... Pamaty...


  Jie patiria krizes ir giliąsias traumas. Jie yra žalojami kitų ir patys save žeidžia. Jie renkasi išgyvenimo strategijas, norėdami išbūti šiame netobulame pasaulyje. Ribojami distopiškos solipsistinės tikrovės, stebuk­linių naratyvų, kamuojami vidinių demonų. Vyrai ir moterys – įvairios būties prieigos, skirtingi sopuliai ir priimami sprendimai. Analizuodama šioje apžvalgoje kūrinius svarstau apie tai, kas vienija ir kas skiria: ar šiuo...


Leidykla „Baltos lankos“ išleido jau ketvirtą Karlo Ove’s Knausgård’o 6 tomų epo „Mano kova“ knygą, kuri vadinasi „Šokis tamsoje“. Lietuviai, seniai siūlę „nušauti siužetą“, kol kas santūriai reaguoja į norvego kardinalius non-fiction žingsnius, skaičiau tik vieną susižavėjimo kupiną Marijaus Gailiaus recenziją „Romano karalius su atminties skeptru“. Rusijos leidykla „Sindbad“ iš...


× Nikodem Szczygłowski   Andrijus Liubka (g. 1987) – Užhorode gyvenantis ukrainiečių poetas, romanistas ir vertėjas. Baigė Ukrainos kalbos ir literatūros studijas Užhorodo universitete ir Balkanų studijas Varšuvos universitete. Išleido 3 poezijos rinkinius, 4 trumpos prozos ir esė knygas, 3 romanus ir vieną negrožinės kelionių prozos knygą. Romanas „Karbidas“ 2015 m. tapo Vidurio Europos literatūros apdovanojimo „Angelus“ finalininku. Su...


 Neseniai, gal pernai, su lietuvių literatūros ir teorijos specialistėmis ginčijausi dėl teiginio, kad nėra romanų išskirtinai motinystės tema – argumentavau, jog XXI a. jų parašyta tikrai daug ir gerų. Literatūros teorijoje tokie tekstai vadinami motinocentriniais (matrifocal narratives) ir tai yra „literatūros kūriniai, kuriuose plėtojama motinystės tematika, motinai suteikiamas svarbus kultūrinis ir socialinis vaidmuo, motinystė vaizduojama kaip vertinga ir suda...


Fotoreportažas iš Valstybės pažinimo centre (Vilnius) veikiančios parodos „Šiuolaikinė lietuvių poezija: eilėraščiai mieste“. Sauliaus Vasiliausko nuotraukos. https://vilniusreview.com/ Parodoje savitai pristatoma 36-ių skirtingų kartų lietuvių poetų kūryba. Idėja kilo lietuvių literatūros žurnalo anglų kalba „Vilnius Review“ komandai, o stimulą ją rengti didino ketverius metus rengiamas poezijos vaizdo filmukų ciklas. Remiantis sukaupta vaizdine ir...


  Pagiriamasis žodis Undinės Radzevičiūtės romanui „Grožio ir blogio biblioteka“, pasakytas 2021 m. kovo 10 d. nuotolinėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausios knygos apdovanojimo ceremonijoje     Kur tik negali būti knygoje paslėptas autoriaus kreipimasis į savo skaitytoją! Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio bibliotekoje“ slaptą laišką skaitytojams randame romano pabaigoje, 1972 metų epizode, vaizduojančiam...


× Elvyra Milaševičiūtė   Dovilė Zavedskaitė (g. 1988) – teatro kritikė, rašytoja, dramaturgė, knygų vaikams autorė. Netrukus knygynuose pasirodys jos knyga „Fidelis ir kiparisas“, skirta, anot Dovilės, ne tik dabartiniams vaikams, bet ir vaikams, kuriais buvome mes. Rašytojos kūriniai jaunajai auditorijai išsiskiria filosofine žiūra į rimtas, kartais sunkiai artikuliuojamas problemas. Todėl ir kalbamės ne tik apie rašymą, filosofi...


 Pirmą kartą žvilgtelėjus į Grasildos Reinys knygą „Adelė Dirsytė“ apima keistas tikroviškumo įspūdis – nejaugi išties įmanoma leidinį įvilkti į beržo tošies aplanką? Tik paėmęs į ranką supranti: gana tikroviška medžio žievės imitacija panaudota ir ant viršelio – iš tošies frag­mentų sudėtas neryškus kryželis. Tai iš karto primena pasakojimus apie tremtinių laiškus, dažnai rašy...


 Balandžio 9-ąją minėsime Charles’io Baudelaire’o 200-ąsias gimimo metines   1935 m. „Piktybės gėlių“ leidimas su Édouard’o Chimot pieštu Charles’io Baudelaire’o portretu.   l’Albatros Souvent, / pour s’amuser, / les hommes d’équipage Prennent des albatros, / vastes oiseaux des mers, / Qui suivent, / indolents compagnons de voyage, / Le navire glissant sur les gouffres amers.   À...


Draugai