Muzika


Edmundas Gedgaudas. Šarūnianos

2014-06-03 18:53:32

Dvidešimt keturių Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir dešimties Vytautui Bacevičiui skirtų radijo laidų ciklai – ženklų klausytojų ratą sutelkęs neeilinis mūsų kultūros reiškinys. Jų autorių, kompozitorių Šarūną Naką, regiu tarsi sklandantį tarp radijo teatro ir jo privalumus išmanančios eseistikos. Tai, jog itin pastaroji yra natūrali Šarūno savastis, žinome senokai, tad nenustembame, kad ir visoms šių ciklų laidoms nestinga esė žanro savitumų, tarp kurių įžvelgtini ir autoportreto potėpiai. ...


Gegužės 19 d. Čiurlionio namuose Vilniuje Kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija apdovanojo geriausius 2013 m. muzikologijos darbus. Premijos teikiamos už darbus mokslinės muzikologijos srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga, skirianti Onos Narbutienės premiją, ir Vytauto Landsbergio fondas. 2013 m. muzikologų darbus vertino 8 ekspertų komisija: Jūratė Gustaitė (pirmininkė), Edmundas Gedgaudas, Jonas Bru...


Kodėl vis dar einame į koncertų sales, nors dabartinė technika leidžia namuose patogiai klausytis tobulai įrašytų garsų? Kodėl kenčiame šaltį ir karštį, žiūrovų kosulius ir čiaudulius, ne laiku ir ne vietoje pragystančius mobiliuosius gaidžius? Ieškome akimirkos magijos, čia ir dabar gimstančių garsų, virstančių nepakartojamu muzikos plevenimu, kuris gali atverti kelius į aukštesnes, kartais net protu nesuvokiamas sferas. Karštą gegužės 24 d. vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto t...


Man pasisekė. Gyvai išgirdau Violetos Urmanavičiūtės dainuojamą Izoldą – visą partiją, ne tik finalinę koncertinę Izoldos „Liebestod", kuri yra nuostabi operos kulminacija; bet kas gi yra kulminacija be ėjimo į ją? Pirmą kartą gyvai pamačiau visos Richardo Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda" pastatymą (o apie tai gal ir ne svajojau, bet vis pagalvodavau, kad būtų verta, jau kokį 20 metų). Ir pamačiau jį Paryžiuje – labai gerai realizuotą. Tai buvo režisieriaus Peterio Sellarso ir vaizdo projek...


Muzikavimo džiaugsmas Nusileidus į Niujorko metro požemius, dažnai pasitinka muzikos garsai, chaotiškai aidintys ir atsimušantys į daugiapakopių erdvių sienas. Priartėjančių ir nutolstančių traukinių keliamas triukšmas konkuruoja su muzikantais, kurie stengiasi įtikti praeiviams, stulbindami savo virtuoziškumu ar grodami populiarias, už širdies griebiančias melodijas, uždegančių ritmų motyvus ir egzotišką folklorą. Kartais jie tiesiog groja patys sau, kaip vieną vėlyvą naktį išgirstas smuikinin...


Kovo renginių apžvalga Kovo 6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Centriniuose rūmuose, įvyko muzikologų konferencija-konkursas „Muzikologijos kontrapunktai: tradicija ir dabartis". Šiais metais ji buvo neeilinė, skirta habil. dr. prof. Algirdo Jono Ambrazo 80-mečiui paminėti. Profesorius – tikras universalas: muzikologas-mokslininkas, publicistas, redaktorius, enciklopedininkas, leidinių sudarytojas, recenzentas, vertėjas... Ne vienas, kalbėjęs ar rašęs apie A. Ambrazą, akcentuoj...


Keista, bet jau kuris laikas Nacionalinio operos ir baleto teatro klasikinio repertuaro premjeros savaime diktuoja laukimą tam tikrų pasikartojimų, klišių, nustelbiančių netikėtumų lūkesčius. O tie pasikartojimai prasideda dažniausiai dar nuo uvertiūros. Pirmiausia, regis, tapo būtinybe ją įvaizdinti, iš esmės pakeičiant uvertiūros funkciją visos veikalo struktūros atžvilgiu. Iš pradžių atrodė, jog naujajame „Sevilijos kirpėjuje" šio standarto bus išvengta – regis, visa ekspozicija skambėjo prie...


Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė kalbina kompozitorių Vidmantą Bartulį  Vidmantas Bartulis, ir palaipsniui palikdamas jaunystės pievas, visgi nepraranda žaismingumo, nesustingsta, nesustabarėja siauros stilistikos ribose. Iš jo visada gali tikėtis netikėtumo, kaip tai atsitiko ir šiais metais Kristijonui Donelaičiui skirtame renginyje „Metai atveria vartus". Tad jo jubiliejaus išvakarėse kalbindama kompozitorių pirmiausia ir teiravausi, kokia buvo varomoji idėja taip naujai įprasmint Donelai...


Po kovo 29 d. „Korneto" spektaklio Dabar, kai jau visi trys pirmieji kompozitorės Onutės Narbutaitės operos „Kornetas" spektakliai tapę netolimos praeities ir atminties dalimi (vasario 21, 22 d., kovo 29 d.), galima įžvelgti įvairiausius jų pėdsakus kaip besikerojančią šio veikalo percepciją, peržengusią net ir konkrečių spektaklių slenkstį. Nepretenduočiau į kokių nors visuomenės apklausų rezultatų analizę, bet tiesiog prisiminčiau kai kurias pokalbių ar spontaniškų aptarimų dominantes, – o jų...


Balandžio 11–13 d. Nacionalinis operos ir baleto teatras ruošia Gioacchino Rossini'o operos „Sevilijos kirpėjas" premjerą, kurią rengia dirigentas Julius Geniušas. 1990 m. kovą J. Geniušas paskirtas Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentu, nuolat bendradarbiauja su LNOBT, Valstybiniu simfoniniu orkestru bei stato spektaklius Čikagos Lietuvių operoje.Dirigentą kalbina Rita Nomicaitė. Ar anksčiau buvai susidūręs su „Sevilijos kirpėju"? Buvau gal 6-erių, kai pirmąkart išgirdau vinilinę plokštelę...


Draugai