Nors amerikiečių rašytojas Jackas Kerouacas (1922–1969) išgarsėjo kaip bytnikų prozos korifėjus, visą gyvenimą kūrė ir poeziją, buvo išleidęs laisvos, improvizacinės formos, labiau muzikos (džiazo, bliuzo) nei eilėdaros dėsniais grįstų eilių rinkinių, domėjosi ir itin vertino – kaip ir kiti bytnikų poetai – Rytų poeziją, o ypač japonų haiku. Kurdamas, jo žodžiais, vakarietiškus haiku J. Kerouacas nesilaikė kanoninės 17 skiemenų taisyklės, tačiau siekė Rytų poezijai būdingo meditacinės minties paradoksalumo, žodžiais piešė žmogaus vienovę su gamta ir drauge jo būties trapumą. Haiku, kurių daugiausia prirašė į visąlaik su savimi marškinių kišenėje nešiotas užrašų knygeles, J. Keroucas kaupė juodame aplankale su užrašu „Haiku knyga“, rengė jas leisti, 1961 m. siūlė savo leidėjui L. Ferlinghetti, tačiau šiam rašytojo norui nebuvo lemta išsipildyti. J. Kerouaco „Haiku knyga“ („Book of Haikus“) išleista 2003 m., į ją rašytojo kūrybos tyrinėtoja Regina Weinreich sudėjo beveik pusę iš maždaug tūkstančio išlikusių haiku, atrinktų iš archyvo, laiškų, periodinių leidinių, jau skelbtų poezijos knygų.
J. Kerouacas mirė prieš 50 metų, spalio 21 d., eidamas 48-uosius.

Andrius Patiomkinas

 

Jackas. Kerouacas. Ugnės Žilytės piešinys

 

Berpasmiška! Beprasmiška!

    – smarkus lietus

Jūroje

  

  ///

 

Lietaus

    skonis

– Kam klaupt?

  

  ///

 

Mano batų padai

    švarūs

Nuo vaikštynių lietuj

  

  ///

 

Po liūties

    tarp permerktų rožių

Paukštis turškias vonelėj

  

  ///

 

Nė vienos telegramos šiandien

    tik dar daugiau

Nukritusių lapų

  

  ///

 

Medis panašus

    į šunį

Lojantį į dangų

  

  ///

 

Geltonas mėnuo

    žemai virš tykaus

Lempa apšviesto namo.

  

  ///

 

Suradau savo

    katę – vieną

Tylią žvaigždę

  

  ///

 

Musė, tokia pat

    vieniša kaip aš,

Šiame tuščiam name

  

  ///

 

Kitas žmogus, toks pat

    vienišas kaip aš,

Šioje tuščioje visatoje

  

  ///

 

Vadas Patrakęs Arklys žvelgia

    Šiaurėn ašarotom akim –

Pirmosios pūgos šuoras

  

  ///

 

Pirma gruodinio šalčio

    banga – anei vieno

Vienintelio svirplio

  

  ///

 

Saulėta diena – paukščio

    ir katės pėdsakai

Sniege

  

  ///

 

Sniegas mano bate

    apleistas

Žvirblio lizdas

  

  ///

 

Mano vaistų spintelėj

    žieminė musė

Nugaišo nuo senatvės

 

 

Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas