Sigitas Poškus. Palpacija ir anamnezė

Nuotrauka iš asmeninio archyv
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

 

1. Pozicionavimas

taip sakant geras klausimas
ta prasme tarkim galbūt sunkus klausimas
bendrąja prasme iš tikrųjų
be abejo yra nuomonė
vienareikšmiškai
būtent
be abejo
praktiškai neabejotina
aaa eee mmm
faktas
tipo
sunku pasakyti reãliai
linkiu jums gražios dienos


2. Rinkiminė kalba

viena vertus na
kita vertus o
galimai negalimai
iš tikrųjų

trečia vertus ho
penkta vertus hm
tam tikrai tam tikri
be abejo

iš visų tikrųjų
iš tikrų be abejų
pažadu žadu žadu
ta prasme


3. Epitafija

Naisių kibucu jis netikėjo nuo pat kūdikystės.
Nuo protestantų tikėjimo jį atgrasė Biržų alus.
Nuo tikėjimo gamtos grožiu Anykščių šilelis ir vynas.
Nuo katalikų Senas Vienuolis.
Nuo škotiško puritonizmo škotiškas viskis.
Apibendrinu: dar vaikystėje nuo visų lietuviškų
ir nelietuviškų tikėjimų, įtikėjimų ir ištarmių jį nutolino Ūkininko Patarėjas,
kuris patardavo ne tik švenčių metu, bet ir tarpušvenčiais.
Viską, ką galėjo, jis darė sąžiningai ir atsakingai.
Tesiilsi ramybėje.
Amen.


4. „Užtrauksme naują giesmę...“

Žalių valstiečių gaujos
siurbia mūsų kraują,
jos viską draudžia,
prasižengsi – baudžia,

jos viską žino,
ypač tai, ko ne.
Piliečiai, laikas dalgiams.
Paėmėt? Eime!


Geltonieji šaltiniai

 

Pirma savaitė

visur aplinkui pažadėta žemė
ir žvilgsniui ji per didelė šalta
atrodo žiūrint ją kad gelia
visur aplinkui pažadėta žemė

jau neišeisi nesurasi kelio
nes ši akimirka iš kalno iškalta
visur aplinkui pažadėta žemė
ir žvilgsniui ji per didelė šalta


Antra savaitė

o žiogui čirpti nepabosta
išvasarėjusių laukų gale
siūbuoji karstu lyg į uostą
o žiogui čirpti nepabosta

gaida tau kurčią ausį glosto
bet ne lig dugno tik šalia
o žiogui čirpti nepabosta
išvasarėjusių laukų gale


Trečia savaitė

prie kryžiaus medimi prikaltas
kiekvienas kaltas netgi skruzdėlė
pasaulis juodas kartais baltas
prie kryžiaus medimi prikaltas

pavirkauja styguotas altas
į sielą yla siurbiasi dėlė
prie kryžiaus medimi prikaltas
kiekvienas kaltas netgi skruzdėlė


Ketvirta savaitė

ak nuobodu gyvent be kūno
šešėlių žemėje blausia vėle
nors pirmą kartą šitaip būna
ak nuobodu gyvent be kūno

viršum šaltinių geltonų lagūnos
lyg iš konteksto išbraukta gėle
ak nuobodu gyvent be kūno
šešėlių žemėje blausia vėle


/ / /
ėjo bičiulis skubėjo paknopstom kol pavargo
atsisėdo pailsėti amą atgauti šalikelėje

ir išskrido iš jo burnos bitelė bitė kamanė
zvimbė skraidė aplinkui po to toliau kur žiedai
kur žiedų žiedynai nudūzgė nudūzgėjo

ir nebeatlekia nebegrįžta į lizdą bičiulio
šalikelė ilga kaip siūlas be galo ir siūlo


/ / /
O liūdnumas čia toks kad atrodo nėra
tik tyla ligi dugno laukams atvira
ką daryti su ja niekados nežinai
nei anuomet nei čia Aitvarai

skrenda laiką po laiko išlyjantį čia
ir kartojasi dienos pavirsta slapčia
į istoriją mūsų patamsių lange
kaip reklamos žibukai basa

Mirga šalta šviesa obuolys virš galvos
vandeny atspindys už bangelės birios
ir tyla ligi dugno laukams atvira
ir liūdnumas čia toks lyg nėra


/ / /
tegu pailsės diena nuo mūsų
nuo mūsų mūsų mintys tegu atšoka
kaip kamuoliukai nuo žemės
nuo sienos debesies papiruso lapo
su nutrupėjusiais taškais daugtaškiais
ant kojų nuskusto nuplikusio tako
kurio vardas Daugybė
daugybė tuščia nepavargstanti

Draugai