Rita Nomicaitė. Poliromantizmas

Lietuvos kompozitorių sąjungos išleistų kompaktinių plokštelių apžvalga

 

Čiurlionio slėnis. Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, CD 004

Perfrazuojant profesorių Vytautą Landsbergį, mes vis dar semiamės įkvėpimo iš M. K. Čiurlionio „dvasios pertekliaus“. Taigi kuo šis menininkas taip įkvepia įvairių kartų kūrėjus, kad šie džiaugsmingai suima įvairiausius jo stichijų elementus?

Kompaktinėje plokštelėje „Čiurlionio slėnis“ sudėti simfoniniai kūriniai ‒ vaizdingi, daugiamačiai, sujungę muzikinį laiką, gylį ir dailės perspektyvą bei apšvietimą. Eduardo Balsio pirmoji „Portretų“ triptiko dalis ‒ M. K. Čiurlionis ‒ suformuoja garsinę ir vaizdinę jūros audros freską. Jurgio Juozapaičio simfonija „Zodiacus“ nekalba apie šaltus spalvingus matematinius santykius tarp kosmoso kūnų – tokia pasaulėjauta traukia tik jaunuosius kompozitorius. J. Juozapaičio kūrinys, kaip ir M. K. Čiurlionio paveikslų ciklas, atveria bedugnės tamsą ir akinančius žvaigždės spindulius, tragediją ir amžinąją šviesą. Antano Kučinsko pjesė „For Rest“ (jos pavadinimas, demontuota M. K. Čiurlionio simfoninės poemos antrašė, išduoda pjesės sandarą) ‒ paveiksliška, stovinti muzika. Visa apimantis erdvės apmąstymas stovint ant žalio kalno jaučiamas (ir girdimas, ir įsivaizduojamas) Vidmanto Bartulio „Slėnyje“. Ši simfoninė esė jaukia lyrika, regis, taip ir įgarsina „Raigardo“ triptiką. Didžiulio miesto vaizdinį orkestro spalvų reljefu tapo Loreta Narvilaitė („Atviras miestas“).