Ne vienas Lietuvos mąstytojas, publicistas yra pastebėjęs, kad pastarąjį dešimtmetį devalvuojami tie lietuvių kalbos žodžiai, kurie siejami su vertybėmis. Po Rolando Pakso apkaltos žodis „politika“ prilygo keiksmažodžiui. Epizodą tarp šio žodžio nuvertėjimo ir daugelio kitų virsmo į nieko nereiškiančius, tuščius baigia socialdemokratų partija, užsimojusi išnaikinti tai, kas mūsų šalies kaime nuo labai senų laikų vadinta bičiulyste. Partiniai bičiuliai netrukus išsivaikščiojo, o valstybės pada...
Prieš septynetą metų progresistų choras apie knygų išnykimą gaudė garsiai ir beveik grėsmingai. Net Lietuvoje. Neva liks tik skaityklės ir elektroniniai tekstai. Ilgainiui ta plokštelė traškėdama sudilo ir prašapo. Apie knygų elektrifikaciją buvau visai užmiršęs, bet va – skaitančioji bendruomenė šį rudenį kalba apie du poetinius faktus, kurių niekaip neapeisi, jei domiesi šiuolaikine lietuvių poezija. Turiu omeny Virginijos Kulvinskaitės „Antrininkę“ ir Tomo Petrulio „Triukšmo gyvatę“. Labai...
Kauno kieme, tarp Nemuno gatvės ir Laisvės alėjos, stovi nuostabaus grožio Šv. Gertrūdos bažnytėlė. Kalbama, kad Nemuno gatvėje kažkada veikė prostitučių namai, tai jeigu kadaise Napoleonas būtų ten užsukęs, o paskui abejonių apniktas, sutrikusiu žvilgsniu aplink besidairydamas tąją bažnytėlę netyčia pamatęs, galėjo tikrai ją išsivežti į savo, rodos, irgi šventosios, Elenos salą. Ačiū Dievui, taip neatsitiko. Kiek vėliau, barbarų laikais, toje bažnyčioje veikė medicinos preparatų ir įrangos s...
Tęsiant mintis apie viešųjų erdvių meniškumą Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad kažkas šviečiantį angelą prie Užupio jau apipaišė. Žinoma, aš, kaip tipiškas humanitaras, bijočiau pats gadinti skulptūrą, kad sau nepakenkčiau. Bet sveikinu drąsuolius! Tą pačią dieną, važiuojant paneriu, teko matyti ir Mindaugo Navako „Dviaukštį“ Goštauto gatvėje, „papuoštą“ kukliu grafičiu. Susimąsčiau apie smulkų vandalizmą, išreiškiamą, pavadinkime, meninėmis priemonėmis. Kai vartojame žodį „meninėmis“, k...
Lapkričio horoskopas Skorpionai nėra tokie bjaurūs, kaip apie juos rašoma tuose horoskopuose. Iš tiesų tai be galo jautrūs, mieli, simpatiški žmonės. Tikri draugai. Tarkim, jei jums prireiktų ką nors be skausmo užversti (arba kad ir su skausmu, taip dar geriau), iškart skambinkit savo draugui Skorpionui, jis visuomet pagelbės. Man galit paskambint, pavyzdžiui. Gal esu agresyvoka, kartais pernelyg ūmaus būdo, bet draugams visada padedu. Pastebėjau: už tai žmonės mane mėgsta ir gerbia. Manim pa...
...iš odžių apie gimtąją literatūrą... Viena aktualių tendencijų – seksualinis priekabiavimas, galbūt iš inercijos (nors tai nebūtinai reiškia proto tinginystę) mėginant nugriebti dar likusias dėmesio ir / ar pinigų dozes. Filmų „Marnė“ bei „Paukščiai“ žvaigždė Tippi Hedren memuaruose dabar ėmė ir prisiminė, kad praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje prie jos kabinėjosi Alfredas Hitchcockas. Amerikietė futbolo vartininkė Hope Solo susivokė, kad per „Auksinio kamuolio“ teikimo ceremoniją 201...
Iš Kruvinosios Merės (švelnių) pasakojimų Pastebėjau, kad vis dažniau į jaunesnius žmones kreipiuosi atsiprašomuoju tonu – balse tik slyst išdavikė gaidelė ir siunčia signalą, kad jų prisibijau. Nežinau, ar jaunikliai girdi slaptą gėdijimosi toną. Kad atpažintum, reikia turėti ne klausą – patiems būti patyrus visokiausių bėdų ir iš jų išsikapanojus: šliaužte pilvu pirmynpirmyn / nėžingsnioatgal, tada nusilaižai kraują nuo krumplių ir imi žvengti, kad nutiko taip, kaip visiems, nors v...
Mintys, kurias ruošiuosi išdėstyti, galvoje kaupėsi keliolika metų. Maniau, kad man vienam atrodo įtartina tradicija skambinti fortepijonais, mušti būgnais, brazginti gitarėlėmis ir kt. per literatūros vakarus, tačiau aptikau, jog esama daugiau kolegų, kuriuos ta nuostaba apninka. Štai prieš porą metų Radviliškio rajono viešojoje bibliotekoje išgirdau Ričardą Šileiką viešai besistebintį, kodėl į poezijos skaitymus dažnai kviečiami įvairaus plauko muzikantai, kad jie tarpuose tarp skaitymų pamu...
Praėjusią savaitę į įkaitintą iki burbuliavimo eterį sumetėm: vištą, strimelės galvą, vieno vanago kitam vanagui iškirstą akį, šviežiai pridergtą paukščio lizdą, rieškučias raudonų putino uogų, nuo pradėjusių trauktis žaizdų nuluptus sūdytus tautinius krešulius, mumyse kirbėjusią teisybės dėlę, nuplėštą mašną, rūkytą tvarstį, garintą actą, kruviną vatą, žydų kaulus, partizanų šonkaulius, išsukiotus petukus su antpečiais, vokišką taukuotą špygelį, žiupsnį tarkuotų knygų, lydytą Vėlinių žvakių vaš...
Dažnas iš mūsų sau ir kitiems užduodame klausimą: kodėl, sparčiai kintant ir vystantis technologijoms, Lietuvos socialinis gyvenimas transformuojasi labai vangiai ir beveik nepastebimai? Dar svarbiau atsakyti, kodėl viešumoje pasirodęs vienas ar kitas protingas žmogus, asmenybė, po kurio laiko nutyla ir dingsta iš internetinių žinių portalų bei laikraščių puslapių. Viena tokios tendencijos priežasčių banali ir seniai žinoma – tai lemia mūsų visuomenės anonimiškumas. Konkrečiau sakant, anonim...