Atmintis


    Spalio 9 d. Studentas Johnas Dingley’us ištaisė mano pranešimo stilių.   Spalio 10 d. New Havene. Tik atvykęs, jau gaunu skaityti savo tekstą. Nemažai pažįstamų, tarp jų Štromas, su kuriuo apsistojame pas Vaišnius.   Spalio 11 d. Įdomus pašnekesys su juristu Šlepentochu apie politinę sąmonę Lietuvoje: jis išbaigtai ir logiškai nusakė kolaborantų poziciją. „Это мне изложил литовец – доктор экономических наук; причем я даже не мог сказать ему – ах ты сука, да как т...


2017 m. rugsėjo 11 d. Tomui Venclovai sukanka 80 metų   Rugsėjo 13 d. Iš ryto – Jad Vašeme: tai 1939–1945 metų žydų tragedijos paminklas, o drauge mokslinė įstaiga ir archyvai. Mane priėmė Chaja Lifšicaitė – sena pažįstama iš Lietuvos, buvusi komunistė, net ir dabar, ko gero, išsaugojusi šiokią tokią ištikimybę aniems idealams. Mačiau amžinosios ugnies salę, kur greta Osvencimo, Dachau, Bergen-Belzeno grindyse įrašyti Paneriai (ir bus įrašytas IX fortas). Muziejuje irgi nestinga „lietuvi...


2017 m. rugsėjo 7 d. Tautinių bendrijų namuose (Raugyklos g. 25, Vilnius) atidaryta kilnojamoji paroda „Pranciškaus Skorinos „Rusėniškajai Biblijai“ – 500“. Paroda veiks iki spalio 6 d. Prieš 500 metų, 1517-ųjų rugpjūtį, Prahoje išėjo pirma į bažnytinę slavų kalbą išversto Senojo Testamento knyga – Psalmynas. Vėliau, iki 1520-ųjų ar net 1521-ųjų, ten pasirodė likusios ST knygos. Tai atliko iš Polocko kilęs rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490–†prieš 1552). Grįžęs iš Prahos į Vilnių Skorina...


  Rugsėjo 9 d.   Marytės gimimo diena. Pasveikinau ją iš Jeruzalės. Vykstu Haifon profesoriaus Helcerio aplankyti. Helceris – buvęs vilnietis, semitologas; kadaise jis siūlė man išversti į lietuvių kalbą „Gilgamešą“ ir žadėjo padaryti pažodinį vertimą (vienintelis Lietuvoje Helceris mokėjo skaityti kyliaraštį). Iš Haifos keliausiu į Galilėją. Pakeliui pasidairiau po Tel Avivą. Jis primena Kauną dargi labiau negu Atėnai: vietomis Trakų gatvę ar geruosius Žaliakalnio kvartalus, viet...


  Rugsėjo 1 d. Anksti rytą – mažas Turkijos uostas Kusadasi. Be jokios kontrolės ir vizų patekome į Efesą. Marijos namus, šv. Jono Evangelisto kapą, na, ir vienintelę išlikusią Artemisiono koloną mačiau tik iš tolo; bet daugiau kaip valandą vaikščiojome marmurinėmis gatvėmis, kuriomis vaikščiojo ir Jonas, ir Marija, ir Paulius. „Jei kas nors abejojo krikščionybe, Efese abejonės jam turi praeiti“, – pasakė amerikietis muzikantas, su kuriuo buvome viename autobuse. Miestas kur kas didesnis...


Iš straipsnių ciklo „1944–1990 m. Vilniaus spalvos“   „Reikia Lietuvoje įkurti pajėgingą vaidybinių meno filmų studiją, kuri po kelių metų nustebintų Tarybų S-gą savo pagamintų filmų kokybe ir kiekiu. Tai nėra negalimas dalykas. Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie kinematografijoj galėtų didelius darbus nuveikti“, – 1944-ųjų sausį (!) agitavo filmininkas Steponas Uzdonas, tarp tokių žmonių save įrašęs pirmoje vietoje1. Tačiau realybė buvo kitokia. Lietuvos kino kronikos studija, 1945-...


Nebūčiau pagalvojusi, kad pavyks prisiliesti prie tokios daugybės garsių XIX–XX a. pradžios žmonių biografijų. Žinoma, netiesiogiai – Sankt Peterburgo archyvuose. Jų darbuotojai viską duoda, yra malonūs ir geranoriški, bet ne visada viską gali. Sankt Peterburgo mokslų akademijos archyvas (Rusijos Federacijos MA archyvo filialas) dirba tris dienas per savaitę ir tik po septynias valandas. Duoda tik 5 bylas per dieną. Ir tik 9 darbo vietos, kelios – stalo kampai arba jų pusė! Kaip čia neprisiminsi...


Rugpjūčio 22 d. Poilsis. Ir ne bet kur, o Capri (čionykščiai kirčiuoja paskutinįjį skiemenį). Nelabai daug iš tos salos tikėjausi; todėl, kaip būna, gavau žymiai daugiau. Idealiai išraiškingas siluetas – sakyčiau, riterio balnas – primena Tahiti, irgi sudarytą iš dviejų dalių; be to, krantai tokie aukšti ir statmeni, o apylinkė – net Sorrento – tokiame ūke, jog visiškai aišku: esi vidury vandenyno. Turistiškos lėkštybės tiek ir tiek, bet ji prie salos kažkaip nelimpa. Mat gamta staigi ir ne...


Liepos 19 d. Vytautui Kaladei būtų sukakę 70   Jo vardu nepavadintos gatvės, jis užmirštamas per oficialius minėjimus, apie jį nerašo enciklopedijose. Lietuvos ypatingajame archyve saugomos 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusiems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos dokumentai atskleidžia, kad būtent dėl Vytauto Kaladės, sovietinio saugumo tardytojų pagrįstai vadinto pagrindiniu „masinio viešosios tvarkos pažeidimo“ kaltininku, drąsių ir ryžtingų veiksmų Romo Kalantos laidotuvių dieną pra...


Viena ryškiausių išpažintinės poezijos atstovių Sylvia Plath (1932–1963) dienoraštį pradėjo rašyti būdama 11 metų. 7–89 fragmentai rašyti 1950–1953 m. mokantis Smitho koledže. Po nepavykusio bandymo nusižudyti 1953 m. vasarą S. Plath į mokslus negrįžta ir šešis mėnesius praleidžia psichiatrijos ligoninėje, kur gydoma elektros šoku ir insulino injekcijomis. Ši patirtis tampa medžiaga romanui „Stiklo gaubtas“ (1963). Studijas baigė 1955 m., puikiai įvertinto rašinio tema – „Magiškasis veidrodis: a...