Kovo renginių apžvalga Kovo 6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Centriniuose rūmuose, įvyko muzikologų konferencija-konkursas „Muzikologijos kontrapunktai: tradicija ir dabartis". Šiais metais ji buvo neeilinė, skirta habil. dr. prof. Algirdo Jono Ambrazo 80-mečiui paminėti. Profesorius – tikras universalas: muzikologas-mokslininkas, publicistas, redaktorius, enciklopedininkas, leidinių sudarytojas, recenzentas, vertėjas... Ne vienas, kalbėjęs ar rašęs apie A. Ambrazą, akcentuoj...
Keista, bet jau kuris laikas Nacionalinio operos ir baleto teatro klasikinio repertuaro premjeros savaime diktuoja laukimą tam tikrų pasikartojimų, klišių, nustelbiančių netikėtumų lūkesčius. O tie pasikartojimai prasideda dažniausiai dar nuo uvertiūros. Pirmiausia, regis, tapo būtinybe ją įvaizdinti, iš esmės pakeičiant uvertiūros funkciją visos veikalo struktūros atžvilgiu. Iš pradžių atrodė, jog naujajame „Sevilijos kirpėjuje" šio standarto bus išvengta – regis, visa ekspozicija skambėjo prie...
Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė kalbina kompozitorių Vidmantą Bartulį Vidmantas Bartulis, ir palaipsniui palikdamas jaunystės pievas, visgi nepraranda žaismingumo, nesustingsta, nesustabarėja siauros stilistikos ribose. Iš jo visada gali tikėtis netikėtumo, kaip tai atsitiko ir šiais metais Kristijonui Donelaičiui skirtame renginyje „Metai atveria vartus". Tad jo jubiliejaus išvakarėse kalbindama kompozitorių pirmiausia ir teiravausi, kokia buvo varomoji idėja taip naujai įprasmint Donelai...
Po kovo 29 d. „Korneto" spektaklio Dabar, kai jau visi trys pirmieji kompozitorės Onutės Narbutaitės operos „Kornetas" spektakliai tapę netolimos praeities ir atminties dalimi (vasario 21, 22 d., kovo 29 d.), galima įžvelgti įvairiausius jų pėdsakus kaip besikerojančią šio veikalo percepciją, peržengusią net ir konkrečių spektaklių slenkstį. Nepretenduočiau į kokių nors visuomenės apklausų rezultatų analizę, bet tiesiog prisiminčiau kai kurias pokalbių ar spontaniškų aptarimų dominantes, – o jų...
Balandžio 11–13 d. Nacionalinis operos ir baleto teatras ruošia Gioacchino Rossini'o operos „Sevilijos kirpėjas" premjerą, kurią rengia dirigentas Julius Geniušas. 1990 m. kovą J. Geniušas paskirtas Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentu, nuolat bendradarbiauja su LNOBT, Valstybiniu simfoniniu orkestru bei stato spektaklius Čikagos Lietuvių operoje.Dirigentą kalbina Rita Nomicaitė. Ar anksčiau buvai susidūręs su „Sevilijos kirpėju"? Buvau gal 6-erių, kai pirmąkart išgirdau vinilinę plokštelę...
Atminties klodai Niujorko architektūroje užkoduoti atminties klodai, tesiekiantys vos keletą šimtmečių, egzistuoja šalia stulbinančių modernių statinių. Amerikiečiai linkę labiau žvelgti į ateitį nei į praeitį, tad futuristinė miesto vizija dažnai nustelbia atminties paliktus ženklus. Vienokiu ar kitokiu pavidalu atminties tema vis iškildavo ir žiemos sezono koncertuose. Kolumbijos universiteto Milerio teatre sausio 30 ir vasario 1 d. įvykęs dviejų koncertų ciklas iš karto patraukė dėmesį sa...
Gruzinų kompozitorius Giya Kanchelis, gyvenantis Belgijoje, dabar dažnai svečiuojasi Rygoje. Neseniai čia buvo pristatyta kompaktinė plokštelė „R. Pauls plays G. Kancheli", išleista fondo „Mūsdienu Mūzikas centrs". Raimondas Paulas su kontrabosininku Andriu Grunte ir būgnininku Mariu Briežkalnu įrašė G. Kanchelio teatro ir kino muziką. Iš „Mimino", „Dvyliktosios nakties", „Karaliaus Lyro", „Ričardo III", „Don Kichoto", „Hamleto". Iš viso – 21 kompoziciją. Lengvos ir emocingos žinomos melodijos...
Koncertas „Prancūzų muzika žavinga" Taikomosios dailės muziejuje Ar gerai pažįstame prancūzišką muziką? Tai vienas pirmųjų klausimų, kuris kyla dairantis lietuviškų koncertų programų ir afišų jūroje, kur prancūziškosios tradicijos kompozitorių pavardės nėra sutinkamos dažnai. O ir mums žinomų kūrėjų sąrašas neretai apsiriboja keliomis baroko epochos pavardėmis bei kompozitoriais impresionistais. Taigi prancūziška muzika neretai taip ir lieka nepažinta paslaptinga zona, į kurią įžengus atsiveria...
Tai labai reta, gal net unikalu: lietuvių pianistas įrašo solinę monografinę Johanno Sebastiano Bacho kūrybos kompaktinę plokštelę. Šįkart – trys Partitos: Pirmoji, Trečioji ir Šeštoji (BWV 825, 827, 830). Tai naujausias Daumanto Kirilausko kūrybinis darbas, viešai pristatytas vasario 13 d. Taikomosios dailės muziejuje. Su pianistu kalbasi Vytautė Markeliūnienė. 2006 m. pradėjai įrašinėti solines kompaktines plokšteles – galima sakyti, kasmet parengi po vieną. Žanriniu ir stilistiniu požiūriu...
Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė. Lietuviai ir muzika Sibire. – Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013. „1941-jų birželio 14-osios naktį prasidėjo keturias paras trukęs valstybinio masto teroras: ginkluoti valdžios pareigūnai, uniformuoti kareiviai brovėsi į žmonių namus, varė juos į geležinkelio stotyse paruoštus vagonus, užkalė ir išgabeno tolimajan Sibiro kraštan...Pakilo tąkart graudžiosios, dar negirdėtos liaudies dainos." (p. 18) Taip prasideda muzikologės Jūratės Vyliūtės ir etnom...