Muzikos atlikimas – iki įrašų atsiradimo vienintelis jos egzistavimo būdas – turi svarių galių pačiam muzikos reiškiniui. Kiekvienas to paties kūrinio atlikimas gali atskleisti naujų aspektų, o kartais interpretacija net prilyginama naujo kūrinio sukūrimui. Būtent atlikėjų iniciatyva kaskart naujai realizuojamos kada nors parašytos muzikinės partitūros. Žvelgiant dar plačiau, iniciatyvos visada kuria meną, o kartais tradiciją ir istoriją. Tai iniciatyvos, suteikiančios naujų galimybių ne tik aut...
Šiems pasvarstymams rastis paskatą suteikė keletas netiesiogiai susijusių aplinkybių. Galėčiau jas išvardyti chronologiškai atbula tvarka: ką tik – pirmąją gruodžio savaitę – Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido pirmąją meno daktarų – muzikos atlikėjų – laidą; rugsėjo 25 d. LMTA nauja meninių tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS (harps.lmta.lt) surengė pirmąjį simpoziumą, pamėginusį „įbalsinti" šias ilgai mūsų akademinės muzikologijos paraštėse buvusias tyrimų sritis; rugsėjo pradž...
Aukštyn, žemyn ir per vidurį Manhatano sala dalijama horizontaliai – į rytinę ir vakarinę puses, ir vertikaliai – į aukštutinį miestą (Uptown), vidurinį (Midtown) ir žemutinį (Downtown). Toks miesto suskirstymas, kadaise aiškiai ženklinęs visuomenės sluoksnių ribas, dabar greičiau atlieka orientacinę funkciją. Tiesa, kiekviena iš šių miesto dalių pasižymi specifine atmosfera, tai atspindi ir kultūrinės pasiūlos meniu. Prestižiškiausios koncertinės organizacijos įsikūrusios beveik pačiame salos...
Lapkričio 26 d. Baroko operos teatras pristatė Antonio Vivaldi oratorijos „Juditos triumfas" premjerą. Tai antrasis šiais metais įsikūrusios trupės darbas, bet pirmasis jos teatrinis pastatymas, nes pavasarį parengtas Georgo Friedricho Handelio oratorijos „Prisikėlimas" atlikimas buvo koncertinis. Kodėl Baroko operos teatras taip susitelkęs į oratorijas, o ne į operas (juk to ir tikėtumeisi pagal pavadinimą), nelabai aišku (per spaudos konferenciją naujojo pastatymo dalyviai kalbėjo, kaip sunku...
No Real Pioneers – „Demo" (s/r) „Kas nutiko andergraundui?" – kviesdamas į viešą diskusiją „Laisvajame universitete" klausė kultūros kritikas Jurijus Dobriakovas. „Tarp jaunų kultūrininkų ir menininkų kritišką ir nonkonformistinę orientaciją išstumia pragmatiška ir korektiška laikysena. Andergraundas tampa tik vartojimui pajungta egzotiška dekoracija", – argumentavo. Žodžiai – į dešimtuką, gyvenant laiku, kai jaunų menininkų tikslas yra ne sukurti istoriją, o įsidarbinti reklamos agentūro...
Į antrąjį „Gaidos" kėlinį buvo sukrautas visas festivalio masalas, seniai mirgėjęs miesto afišose. Festivalio spurtu tapo meno pasaulio įžymybės ir elektroninės muzikos projektai, o užbaigtas šių metų čempionatas buvo teatrališkai. Lapkričio 5 d. į Vilnių atvyko bene populiariausias šiuolaikinis kompozitorius Philipas Glassas, tačiau tokį koncertą laikyčiau autonomišku reiškiniu – jį sunku įsprausti į „Gaidos" programą kaip ir į jį patekti. Kadangi retai sulaukiame naujos lietuviškos operos...
Festivalis „Gaida" įpusėjo. Trijuose paskutinę spalio savaitę vykusiuose orkestrų koncertuose išgirdome asociacijas keliančią, statišku subtilumu pasižyminčią ar nepretenzingą filmų muziką. Spalio 28 d. Filharmonijoje griežė Sauliaus Sondeckio įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras. Šįkart griežtais, tiksliais, neekspresyviais mostais orkestrą valdė jauna, grigališkojo choralo srityje besispecializuojanti dirigentė Adrija Čepaitė. Vakarą pradėjo du muzikinius „veidus" – tango ir žydų muzikos –...
Šiemet 24-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida" numojo ranka į kelerių metų tradiciją – pagrindinės, festivalio programą vienijančios temos(-ų) pasirinkimą – ir tai pakeitęs šūkiu GO!, kaip iš gausybės rago pažėrė orkestrų koncertų. Tiesa, išlaikyta tradicija didesnį dėmesį skirti pasirinktų „centrinių" kompozitorių kūrybai. Šiais metais jais tapo Hanna Kulenty, Phillipas Glassas, Heineris Goebbelsas (pastaruosius du vadinti kviestiniais gana drąsu). Taip pat po pernykščio deficito vėl su...
Spalio 15 d. „Piano.lt" koncertų salėje mūsų pasišventėlis džiazui Nr. 1 Antanas Gustys pristato jau XXVII tarptautinį festivalį „Vilnius Jazz". Rankoje iškėlęs laiko prieš 27 metus jam padovanotą plokštelę, – o plokštelės herojė japonė Aki Takase (g. 1948) lyg niekur nieko štai ateina, nusilenkia, sėdasi prie fortepijono, ir kai tik jos tam tikra kūno dalis suolelį paliečia, pirštai smogia į klavišus ir nubėga jais kaip elektra varomi. Aki gros dar ir pasitelkdama riešus, alkūnes, sumosuodama i...
Tankio koeficientas Eilinį kartą nustembu susidūrusi su daugialypį miesto tankumą bylojančiais ženklais. Niujorkas – labiausiai apgyvendintas JAV miestas, kur svaigina ne tik žmonių ir pastatų gausa, bet ir tirštai prisodrinta kultūrinė terpė ir, regis, niekad neišsenkanti idėjų ir iniciatyvų koncentracija. Miestas – kaip milijonų žmonių vaizduotės padarinys, kas akimirką besikeičiantis ir iš pažiūros chaotiškas, tačiau savo logiką turintis tankumynas. Tankio koeficientas pritaikytinas ir mu...