Kinas


Mažesnio dydžio ir garsumo kino festivalių funkcija, mano manymu, dažniausiai yra logistinė: ne atrasti, bet atvežti. Tarkime, Berlyno festivalis vyksta kartą per metus, ir paskui visas pasaulis gyvena filmais, kuriuos pirmą kartą parodė būtent Vokietijoje. O mažesni kino festivalių-gigantų broliai dažniausiai turi džiaugtis galėdami vieną kitą iš tų filmų atvežti savo žiūrovams. Tai savo ruožtu reikalauja ir su logistinėmis išlaidomis susijusių kompromisų. Pavyzdžiui, dažnai sunkiau suvirškinam...


Ne paslaptis, kad Donatas Banionis gan skeptiškai vertino savo ankstyvuosius vaidmenis kine. „Trijų vaidmenų nevykė­lis" –­ taip „Memuaruose" („Versus aureus", 2004) aktorius yra apibūdinęs save patį ekrane iki 1965 m. filmo „Niekas nenorėjo mirti". Jau po pirmojo vaidmens („tai mano nesėkmė") filme „Adomas nori būti žmogumi" (rež. Vytautas Žalakevičius, 1959) Banionis buvo apskritai suabejojęs darbo kine perspektyva: „Buvau jau galvojęs pergalvojęs savo ir kino santykį, padaręs išvadą, kad to...


Licėjaus mokinė Lilė (nuostabioji Eliza Rycembel) neseka paskui minią. Priešingai nei jos draugės, ji ryškiai nesidažo, negeria ir nesikeikia, o bučinį laiko rimčiausiu dalyku pasaulyje. Kambaryje, šalia vaikino nuotraukos, vis dar turi kelias barbes. Galbūt neatsitiktinai daugiausia švelnumo juntama scenoje, kai ne kasdien matomas tėvas (Andrzejus Chyra) guldo ją miegoti. „Visada buvo nušokus nuo proto", –­ rašo jos pažįstami feisbuke. Su savo vaikinu Janeku (Mateuszas Więcławekas) išsiskiri...


„Bet apie ką gi šitas jūsų sudėtingas filmas?" ir „Kodėl herojė iš pradžių atsisako siūlomų pinigų savo sergančiam vaikui, bet greitai juos pati paduoda gydytojui?" – per spaudos konferenciją prie stalo olimpiškai susėdusių filmo „Lošėjas" (2013 m.) kūrėjų išdrįso paklausti žurnalistė su rusišku akcentu. Paklausė naiviai, bet tiksliai pajutusi, kad ne viskas čia švariai išlošta. Pradedant nuo „Sidabrinių gervių" sidabro, avansu pavasarį įteikto šešiems nominantams. Baigiant paskutiniais ilgai...


Kovo 27-oji Dėkui Dievui ir turbūt ponui Biručiui, Teatro diena iš snobiško Vilniaus persikėlė į Panevėžį (iš ten transliavo LRT Kultūra). Šventės atmosfera išsyk pakilo keliais laipsniais, tapo jaukesnė, natūralesnė, pasidaryta visų pirma sau patiems. Štai tokiam ne reprezentaciniam, o gyvam teatrui, kuriam užtenka nepretenzingo portalo, kurio gilumoje žydi, tiesiog klesti pavasario medžiai. Atrodo, tai vyšnių sodas, taip, tas pats – niekaip nenumarinamas, neiškertamas, pats trumpalaikiškiau...


Vyrukai, pasivadinę „Makchu Pikchu", po kiekvienos pusvalandinės serijos lygiais balsais nubanguoja: „Bėgam ten, kur lapai kužda / Meilė kaip mėnulis / Bėgam ten, kur po žvaigždėm / Ilsėsimės sugulę..." Lopšinė tikrai šauni ir gula kaip lengvas margarinas. Po keleto mėnesių ir daugybės pusvalandžių ji įsismelks į LRT televizijos žiūrovų smegenis: jie sužinos, kad meilė nepastovi kaip tas pilnėjantis ir dylantis dangaus šviesulys. Kad mūsų namuose šviečiantys ekranai turi va tokius užkulisius, ...


2011 m. JAV kabelinės televizijos kanalas HBO, garsėjantis itin sėkmingais serialais („Blakė", „Seksas ir miestas", „Šešios pėdos po žeme", „Sopranai"), pradėjo trans­liuoti George'o R. R. Martino knygų serijos „Ledo ir ugnies giesmė" adaptaciją „Sostų žaidimas" („Game of Thrones"). Pirmaisiais metais serialas dar sulaukė fantasy žanrą niekinančių atsiliepimų, tačiau keturis sezonus populiarumui vis augant, jau ir kritikai jam pradėjo giedoti vien ditirambus. Iš tiesų, su 18 milijonų žiūrovų g...


Filmuose, serialuose ar romanuose kompiuteriai vis dažniau atlieka svarbiausius vaidmenis, tapdami geismo objektais. Technologijos valdo ir Spike'o Jonze'o filmo „Ji" („Her", JAV, 2013) intrigą. Kompiuteriai ir virtualūs gyvenimai netikėtai tapo naujausiu sinematiniu topu. Kaip ekrane įkūnyti stulbinančią virtualią painiavą, kuri apsigyveno ne tik mūsų kompiuteriuose, kietuosiuose diskuose ir telefonuose, bet ir lenda į pačius intymiausius sielos kampelius? Nesileisime į diskusijas apie įtart...


Vilniaus „Skalvijos" kino klasikos vakaruose rodo „Taksistą" („Taxi Driver", 1976). Teigiama, kad Martino Scorseses filmas įkvėpė „Elnių medžiotojo", „Šių dienų apokalipsės" autorius. Gerokai vėliau filmas inspiravo ir ruso Aleksejaus Balabanovo „Brolio" (1997) atsiradimą. „Brolį" galima būtų vadinti net „Taksisto" perdirbiniu, tačiau tokiam įvardijimui jis yra pernelyg originalus, talentingas, be to, gimęs kitoje pasaulio pusėje, kitokio megapolio „pamazgų duobėje". „Skalvijoje" (arba kokioje n...


Nenuteisti nusikaltėliai retai pasipasakoja kino kamerai; politinio žvėriškumo kaltininkai taip pat nėra linkę viešai šokti ir dainuoti apie savo juodus darbus. (Paprastai jiems pakanka paminklų, saliutavimo ir baimės kvapo.) Tad turbūt galima sakyti, kad Joshua Oppenheimerio „Žudymo aktas" (2012) yra pirmasis pasaulyje dokumentinis miuziklas apie genocido vykdytojus, besišypsančius gangsterius, kurie prisimena ir atkuria –­ su neįprastu kinematografiniu laisvumu –­ savo vaidmenis iki šiol valdž...


Draugai