Kajokas D. LAPĖS GAUDYMAS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Savo atsiliepimą apie Donaldo Kajoko „Lapės gaudymą" galėčiau pavadinti ir atvirkščiai: „Žvėrelių Kajokas" arba – „Kajokas žvėrelis". Pastarasis pavadinimas būtų net tikslesnis knygos koncepcijai įvardyti. Tačiau gal kiek ironiškai nuteiktų tuos, kurie knygos neskaitė arba tvirtina, kad geriau Kajokas rašytų tik poeziją. O ironizuoti norėčiau mažiausiai. Labiau klausti. Aišku, lengviausia – paties autoriaus, sunkia...
Erin Morgenstern. „Naktinis cirkas". Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: „Alma littera", 2012. Prisipažinsiu – nemėgstu cirko. Ypač dresuotų gyvūnų ir iliuzionistų pasirodymų. Pirmųjų man gaila (ypač – išdidžių liūtų ir tigrų), o antrieji, palyginti su didžiaisiais iliuzijų meistrais, kadaise tvarkiusiais mūsų buitį ir būtį, atrodo tokie pasigailėtini. (Prisiminkite komunizmą, kurį kaip šviesią ateitį piešė istorijos mokytoja – argi koks triušis, ištrauktas iš skrybėlės, gali tam...
Parland H. SUDUŽO (apie „Velox" fotopopieriaus ryškinimą). Iš švedų kalbos vertė Agnė Kudirkaitė Ydrauw. – Vilnius: Apostrofa, 2011. Knyga sukapota į paskirus prasmės fragmentus. Parašyta Kaune 1929–1930 metais. Skaitosi taip, kad atrodo, jog baigta rašyti užvakar. Pirmas skyrius „Rašytojas apžiūri save veidrodyje" iš karto išveda į veidrodinės reprezentacijos simboliką, be kurios neapsieina nė vienas šiuolaikinis vadovėlis, skirtas kino teorijos studijoms. Th. Elsaesserio bei M. Hagenerio kn...
Antroje liepos pusėje Vilniuje vyko viena didžiausių pasaulyje nepriklausomų kūrybinio rašymo programų – Vasaros literatūros seminarai. Pasibaigus paskaitoms, pakalbinau vieną iš dėstytojų, negrožinės literatūros (angl. non-fiction) rašytoją Alexą Halberstadtą ir jo mamą psichoterapeutę ir poetę Anną Halberstadt. Anna gimė ir užaugo Vilniuje ir po psichologijos studijų Maskvoje su dešimtmečiu Alexu persikėlė į Niujorką. Alexas JAV išgarsėjo parašęs knygą apie amerikietį bliuzo muzikantą Docą Pom...
Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai" kartu su naujai perleistu Radvilavičiūtės esė rinkiniu „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" pristatomas ne tik dėl bendros autorių praeities „Šiaurės Atėnų" komandoje ir ne dėl Radvilavičiūtės esė aptiktų užuominų, kad bent jau fikciniame pasaulyje Giedrą ir Sigį sieja šis tas daugiau nei pasivažinėjimas liftu Lince. Šis ypatingas ryšys – tai abiem autoriams būdinga paradoksali intertekstualumo ir autobiografiškumo jungtis. Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partn...
Marčėnas A. SAKINIAI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Aido Marčėno knygą „Sakiniai". Sunku tokią tvirtai subyrėjusią knygą recenzuoti, tad tik tokios eseistinės pastabos, atsiradusios iš gyvo kontakto su mažais teksteliais, kartais panašiais į dienoraščio įrašus, kartais į kritines įžvalgas ar trumpus pranešimus. Gražiausia, kai nepanašu nei į tą, nei į aną, laikosi lyg ir iš nieko, arti eilėraščio, bet ne eilėraštis. Užsimenama...
Pranešimas skaitytas tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume „Šiaurės vasara. Laisvė rašyti", 2013 08 23–25. Biržai. Teoriškai įmanoma, kad kas nors sapnuotų tokį galbūt net pasikartojantį sapną. Ji / jis sėdi prie balto popieriaus lapo (arba mato jį kybant kompiuterio monitoriuje). Žino, kad ką nors būtinai turi čia parašyti, gal nuo to netgi priklauso gyvybė arba mirtis. Tik visiškai nežino, ką būtent, nes galvoje tuščia – atsivėrusi tikroji dzeno meditacijos siekiamybė – tuštumos er...
Ted Cascio, Leonard L. Martin. „Hausas ir psichologija". Iš anglų kalbos vertė Linas Vasara. – Vilnius: „Metodika", 2012. Jeigu kultinis serialo „Daktaras Hausas" personažas, medicinos diagnostikos specialistas Hausas atsidurtų prie Dunojaus kartu su rašytoju Claudijum Magrisu, jie, ko gero, pasimėtytų intelektualiais juokeliais. Jeigu Hausas perskaitytų knygą „Hausas ir psichologija", „gali būti ir taip, kad atmestų visą čia rašomą informaciją kaip pseudopsichologų vapaliones" (p. 10). O jei d...
Neslėpsiu: įsivaizdavau, jog vasarinę apžvalgą pavyks pradėti pagraudenimu, jog šiuo metų laiku kultūriniai leidiniai ilsisi nuo literatūros, – todėl ir mes esą galėtume ramia sąžine nuo jų pailsėti. Vis dėlto paaiškėjo, kad yra ne visai taip – liepos mėnesį būta šiek tiek įdomių grožinės literatūros tekstų, nors pačios vertingiausios, kaip ir tikėjausi, buvo ne literatūrinės publikacijos, o straipsniai, kritikos tekstai, skaitytojų priekaištai ir t. t.; čia geras pavyzdys būtų mėnraštis „Metai"...