Draugai
Taip sninga karališkai sninga taip sninga karališkai sningao Jūs atklampojat sniegujaučiuosi be galo dėkingauž tai kad man netgi baugukaip sielon klampojate manobe skundų nors Jums taip sunkuir baigias valdžia Arimanokai amžiams aš Jus sutinku 2010 12 29 Talento mįslės Tas pats ir Tau – kaip kankiniesDėl to, kas iš po Tavo plunksnos plūdo,Kaip Buratinas ant vinies,Kačiukas, įmestas skandint į prūdą. 2012 04 20 Daina Pribėgt kaip kilimas žolės po kojom,Kuris vyniotųsi ten...
Gyvybės vanduo Erikai I. orbitos kvailiai mes mielojikvailiaivaikštome ratais kaip duaklieji susikirsdami baltomobelinėm lazdelėmžymime savo keistas orbitaspelenaisnemigavyno butelių šukėmisartėja ruduo ir mus apgaubia splinaso mes vaikštom ir vaikštomsusikirsdami delnaisžodžių kreivėmisšiandien pasižadu eiti tiesiau II. iš pokalbio mirusių kambariuose užgęsta šviesosnesakyk šitaipmirusių kambariuosena po...
Po duboso lapais Sėdi po duboso lapaistarsi po skėčiu. Kojos nubraižytos,švarkelio rankovės per trumpos.Neklusni garbana nutįsus per kaktą. Sulaikęs alsavimąnykščiais spaudi žolės laiškelį.Aplaižai suskilusias lūpas. Tuoj sušvilpsigrėsmingam pasauliui. ∗ ∗ ∗ Šalnotą rudenio rytąį violetinę buožainę įsikibus kamanė. Ilgai triūsusi darbininkė.Jau be namų. Atsargiai paglostaupurią pūkuotą galvelę. Kamanė ištiesia koją.Sudūzgia – leisk man numirti. * * * Pumpotaukšlis,rauplėtas lyg karvės...
bekraštė andai kilę vėjai supynė labirintąvisi statiniai nusigręžė persimainė veidai ir tyla andai saulėtas takas susirezgė ir pakvaišodiena apniukus kėlė sūkurius dabartis liko be laiko kuris neišnyko bet menko ir tolo * * * andai mūsų šviesa susigūžė ir paniurokurį laiką dar plūkavo bet vis tolo ir tolo kol prišaukė jūsų antrąsias širdis – šaltas ir viską skaičiuojančias mėnulio šviesoj jūsų širdysmėnulio šviesoj mūsų širdysrūpestingai rūšiavo pragaišties daigus ilgus ̶ ...
Poetinis Druskininkų ruduo 2012 Jaunojo jotvingio premijos laureatė Indrė Valantinaitė Tebus pašlovintas teliukas I Tebus pašlovintas teliukas,iš kurio odos pagamintimano batai. Tebus palaimintas jo skerdikas,odininkas ir batsiuvys, tos pardavėjos rankelės,suguldžiusios aukštakulnius į tamsiai žalią dėžutę,siauros senamiesčio gatvelės parduotuvėje. Tebus pašlovintas teliukas,iš kurio odos pagamintimano batai, atvedę tiesiai pas tave. II Tebus prakeiktas. Vieno anoniminio eilėra...
KETURIOLIKA pirmas iš pradžių homeras ir praksitelisovidijus. pauzė. po to dante po jopalladio. shakespeare‘as ir montaigne‘is.rembrandtas. vėliau jau goethe byronas.dostojevskis. šiek tiek sutrinto vėjo.po to monet po jo wilde‘as po jo jauapollinaire‘as dali. kirchneris. woolf.pauzė. po kiek laiko jau cocteau camus cortazaras nabokovas brodskisrothko daugtaškis dvitaškis renzo piano.taškas. šiek tiek sutrinto vėjo. ašžvelgiantis į vienaragio pėdsakus. nustebęs. ir tik tada mane pasivejamuz...
papjovėme, bet nevalgėme Dabar jaunieji poetai užauga nematę gyvos kiaulės. Romualdas Granauskas * kiek begalvočiau gyvuliai buvo svarbesni už žmones ir nors vaikystėje girdėjau kad iš gyvuliodaugiau naudos ne dėl to jie man buvo svarbesni ne dėl to kad be jų atrodė niekaipnepramisime ne dėl to kad nebūtų kam skirti vasarų eidavau basas perkelti karvės kuolo metai iš metų persikeldavau į vis kitą vasarąbasas eidavau į tvartą ...
Korida Keturiasdešimt metų nuplaukus atgalradijo ir kitomis bangomismudu klausomės operostėtis padovanojoplokštelę, įeina į kambarįstoviu ištikta siaubo meilės garsųsako:ji nuvylė Don Chosė suvedžiojoKarmen jos vilionės ir laisvė baisio graži kaip mirtis šiandienkai išleidau mamą pas draugę – reikia nudažyt anai plaukus – sėdžiu gretimame kambarydelno...
Su tavim dalinuos Kai draugauja delnai vieni su kitais,nebėra jau rūkų, nei lietaus tuos delnuos.Koks šviesus debesis man mojuoja rytais –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. O iš tavo delnų skraido paukščiai linksmi;savo dieną pratęs jie miškuos ir kalnuos. O į smilkinius – tvinksniai pulsuos lemtimi –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. Tai kieno atminty atsispindžiu nūnai?Tai kieno vaikštinėju, šypsausi sapnuos?Aš galvoju, į kur tu mane vadinai –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. Eisiu ten,...
*ji verkė:aš nieko neturiuką galėčiau tau duoti mano akyslyg veidrodžiaijos atspindi tave bet ten nieko nėrapatikėk – ten nieko nėratik ledinė erdvė be jokios užuovėjos *tau sakėkad būsi palaidotas debesyse atspindėtas vandenysenešamas vėjo žaidžia kažkas tavimitavo pavidalaieižėja ir trūkinėja niekad nebuvai kuo esibet ir tai dar turės išryškėti *kambaryjekur nieko nėrasunkios užuolaidoskrintančios klostėmis daugelį metųsu savimisu vyno taurepraeitiesnuotrupomtylastingstančia kloduos...
