Draugai
Su tavim dalinuos Kai draugauja delnai vieni su kitais,nebėra jau rūkų, nei lietaus tuos delnuos.Koks šviesus debesis man mojuoja rytais –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. O iš tavo delnų skraido paukščiai linksmi;savo dieną pratęs jie miškuos ir kalnuos. O į smilkinius – tvinksniai pulsuos lemtimi –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. Tai kieno atminty atsispindžiu nūnai?Tai kieno vaikštinėju, šypsausi sapnuos?Aš galvoju, į kur tu mane vadinai –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. Eisiu ten,...
*ji verkė:aš nieko neturiuką galėčiau tau duoti mano akyslyg veidrodžiaijos atspindi tave bet ten nieko nėrapatikėk – ten nieko nėratik ledinė erdvė be jokios užuovėjos *tau sakėkad būsi palaidotas debesyse atspindėtas vandenysenešamas vėjo žaidžia kažkas tavimitavo pavidalaieižėja ir trūkinėja niekad nebuvai kuo esibet ir tai dar turės išryškėti *kambaryjekur nieko nėrasunkios užuolaidoskrintančios klostėmis daugelį metųsu savimisu vyno taurepraeitiesnuotrupomtylastingstančia kloduos...
Dvi vasaros Pasiutusiai pesimistiškas Ko ieškinėja po rūką seniai,O dar ir jų moterėlės –Smagūs gyvenę, smagūs pasenę –Dabartės, sakyk, jau vėlės? Šaukštai popiet – iš tikrųjųŠį bei tą jau reikėjo gal rasti,Gudriai užkapstytą seniausiai senųjųAr epikūrų, ar ekleziastų. - - - - - - - - - - - - - - - - - - Ką, pons, čia bešneki, gal tu juokauji?Kaip tau ne gėda?Matai – saulelė, balkšva, bekraujė,Saulelė jau sėda...
Ornitologinė vienatvė Dienomis zylių konvejeris, Atidžiai prižiūrimas brigadininko bukučio, Darniai veikia mano balkone. Gėlių lovy pabertos saulėgrąžos, Palikę geltonuosius graižus, Atranda ramybę geltonpilvių zylių mikrovisatose. Retai čia pasirodo tylusis strazdas giesmininkas, Per šalčius taupo balso stygas, O gal, likęs vienas, tiesiog stumia Liūdnas našlio dienas ir juodesnes Už juodąją meletą Naktis. Naktimis balkone tylu, Net girtuoklis kaimynas, pagarbiai besisveikinantis su manim:...
Aksomopatija Aksomopapija aukcionuose veikia kaip žaibiška mirtis neįkainojama pradinė kaina ir kas prieš ją atsilaikys dekoltė nėriniuotą ne – silikoninę geidulingą rėžį tarp didelių lyg šiknos pagalvėlių o visgi aukciono plaktukas nukrinta greičiau nei šūksnis parduota ir šūsnys plebėjų spūdina lauk susigėdę kaip po išpažinimų šv. Augustino taip ir nepaglamžę jos papų aksomo švelnių po cilindriniu gedulingos našlės skrybėlaitės krašteliu nėriniuotu tarp pelkių kanjono su skardžiais ...
Agnės Juškaitės piešinys * * * Kairos* – Dievo laikas – tarsi sekmadienio rytą atverta senolės kraičio skrynia. Liepų medum kvepia lūpos. Niekas nebučiuoja melagystės durų. Varpų gaudesio prisodrintas oras. Duobėtas žvyrkelis veda šventovėn. Tenai mes lyg plaštakės į Liepsną – – – Sklidini ramybės grįžtam namolio. Laiminam laukus, vėją, lietų. Už girios leidžiasi saulė, o kairos – be ribų. _________________________ *gr. &n...