Iki šiol Klaipėdos krašte yra vienintelė veikianti, garbinga literatūrinė Ievos Simonaitytės premija, įsteigta 1987 metais. Noriu pareikšti, kad šia premija dažnai piktnaudžiaujama, ji skiriama ne pagal paskirtį, grubiai pažeidžiant LRS Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime patvirtintus nuostatus. Didesnė dalis premijuotųjų – net visiškai su literatūra nesusiję asmenys. Pastaruoju metu premija skiriama net už viešai sukritikuotas, mažiau vertingas knygas, nusižengiant knygos išleidimo l...
Klausimas, į kurį bandau surasti atsakymą, – ko vertas instrumentas, jei nėra kas juo groja? Visi mes skirtingi, išsiskiriantys ar tiesiog išskirtiniai, kaip ir teatras, kuriame pilna teatralų, teatrališkas. Mano teatriniai ieškojimai prasidėjo teiginiu – tik profesionalūs, kompetentingi savo srities specialistai gali sukurti tikrą ir visavertį produktą. Ilgą laiką tuo tikėjau ar bent jau vyliausi, kad taip turėtų būti... Išsakyti savo nuomonę menininkui, kūrėjui ne mažiau svarbu, kaip ir muz...
1929 08 20–2014 02 17 Vasario 17 dieną, eidama 85-uosius metus, po ilgos ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narė, vertėja, tautosakininkė, tekstologė, lietuvių kalbos puoselėtoja ir grožinės literatūros redaktorė Danutė Krištopaitė. Danutė Krištopaitė gimė 1929 metų rugpjūčio 20 dieną Kaune, sunkiais karo ir pokario metais mokėsi Kauno 5-ojoje gimnazijoje, 1948 metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Baigusi kurį laiką mokytojavo Alytuje, vėliau įs...
Dėl vertėjos DANUTĖS KRIŠTOPAITĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.Lietuvos rašytojų sąjunga ...
Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje užgimusi dainuojamoji poezija vystėsi ir skleidėsi tuo metu, kai išsvajotuose ir laisve dvelkiančiuose Vakaruose jau karaliavo rokas. Deja, mūsų šalyje tai buvo uždrausta muzika: formuota viešoji nuomonė, jog tokie žanrai kaip metalas yra skirti asmenims iki aštuoniolikos metų, taip gudriai apribojant maištininkų amžių, o protestą paverčiant tik brendimo laikotarpiui būdingu elgesiu. Nepatenkintas jaunimas buvo vertinamas tik kaip klystkeliuose susipainiojęs...
Sigita Barniškienė Sausio 23 d. teko apsilankyti Berlyne pas lietuvių kilmės 1932 metais Šilutės rajone, Karceviškių kaime, gimusią, nuo 1945 metų Berlyne gyvenančią ir vokiškai rašančią poetę ir dailininkę Aldoną Gustas, keletą valandų pasikalbėti apie jos ilgą, vingiuotą gyvenimo kelią ir dvilypį talentą, jungiantį žodžio ir grafinio vaizdavimo menus. Lietuvių skaitytojui ji žinoma iš poezijos rinkinių „Briedžiai mano broliai" (vertė Vytautas Ka...
Mintys tekstų paraštėse Tema Virginijus Savukynas Sausio 28 d. Lietuvos radijo ir televizijos tinklapyje publikavo tekstą „Kaip nužudyti Lietuvą?", kuriame konstatuojama, jog mes patiriame nuolatinius įvairių Rusijos institucijų bandymus suklastoti bei diskredituoti Lietuvos istoriją. Šiuos bandymus žurnalistas įvertino kaip rimtą grėsmę lietuvių tapatybei. Pastaroji tema mūsų viešojoje erdvėje nėra nauja. Ją 2013–2014 metų sandūroje aktualizavo keli dalykai: Pirmojo Baltijos kanalo eteryje...
1 Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojęs? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas ar bandote kaip nors jose dalyvauti? Ir savo knygelėje „Stebėto jo užrašai", ir buitinėje kasdienybėje esu Gyvenimo Stebėtojas. Žiniasklaida, pramogasklaida, brukalosklaida ir visokia kitokia sklaida veikia kaip fonas, vienaip ar kitaip savo bevieliais būdais patekdamas mano vidun ir vėli...
Vaiva Markevičiūtė – Rykštė. PALIKTAINIAI. Trumpoji proza. – Vilnius: Edukologija, 2012. Leidykla „Edukologija" 2012 metais išleido Vaivos Markevičiūtės-Rykštės apsakymų rinkinį „Paliktainiai". Tai antroji serijos „Jaunųjų rašytojų proza" knyga, kurią skaitant negali pasakyti, kad nuolatos junti nusibodusį svilėsių skonį ir kvapą. Žinoma, gal ir smagu būtų papurkštauti, pabadyti Rykštę pseudointelektualinėmis adatėlėmis, bet suvokiant, kad tai ‒ pirmoji rašančiosios knyga, galima už kai kuriu...
Miela Filomena, jau pusšimtį metų Tavęs visur pilna – kine, televizijoje, įvairiausių renginių ruošimuose. Kiek galingų moterų telpa Tavo gležname kūne, kad vis nerimsti, nenustygsti, o paskutiniuosius tris dešimtmečius ir tapai, margini vis naujas ir naujas drobes? „Ai, tapau tik dėl to, kad gyva jausčiaus..." – sakai dygoku balsu, paspalvinusi tembrą lengva ironija. Dygliuką tušuoja Tavo gyvybingas kvatojimas: „Dar gyva!" „Kurioj salėj dainuosi?.. Ką dainuosi?.. Kokios spalvos uždanga... ku...