Publicistika

„Muzika, pakeitusi laiką“ – taip buvo pavadintas Lietuvos ansamblių tinklo (LAT) festivalis, skirtas Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui. Rugsėjo 12 (Muzikos ir teatro akademijoje) ir 14 d. (Kompozitorių sąjungoje) koncertuose pristatyta B. Kutavičiaus kūrybos retrospektyva.Pasibaigus renginiams, festivalio meno vadovą ir dirigentą, Belgijoje gyvenantį kompozitorių, LAT įkūrėją Vykintą Baltaką kalbina Rita Mačiliūnaitė. Koks pagrindinis Jūsų – festivalio meno vadovo – uždavinys sudarant kompozitorių...


Tarp Maskvos ir Vilniaus

2012-09-27 12:18:36

Apie kultūrą ir ekonomiką, menininko duoną ir kultūros darbuotojo veiklą su kompozitoriumi, LR kultūros atašė Rusijoje Faustu Latėnu kalbasi Deimantė Daugintytė. Kodėl būdamas kompozitoriumi pasukote diplomatijos keliu? Maskvoje ilgiau nei pusantrų metų nebuvo kultūros atašė. Gavęs šį pasiūlymą iš kultūros ministro, priėmiau tai kaip naują iššūkį. Ši veikla man pasirodė svarbi bei įdomi. Be to, Rusija, Maksva man artima, esu ten pakankamai žinomas. Kuo skiriasi menininko ir kultūros darbuotoj...


Užuojautos

2012-09-26 17:16:14

Dėl mylimos Mamos netekties nuoširdžiai užjaučiame rašytoją Arvydą Valionį.Lietuvos rašytojų sąjunga Nuoširdžiai užjaučiame Rašytojų klubo direktorę Janiną Rutkauskienę dėl mylimos sesers mirties.Lietuvos rašytojų sąjunga Dėl mylimos sesers mirties nuoširdžiai užjaučiame Rašytojų klubo direktorę Janiną Rutkauskienę.Rašytojų klubo darbuotojai...


Ant Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos fojė sienos prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią išsirikiavo 24 galvos – dailios, juokingos, graudžios ir net šiurpios. Šių skulptūrinių objektų pirmtakas, pirmavaizdis – nuobodokas piešimo ir skulptūros pamokų modelis – kampuota gipsinė galva, įkyriai ir prikišamai rodanti mums, kaip sukonstruota svarbiausioji žmogaus  kūno dalis, organizmo valdymo centras, paslapčių, išgyvenimų ir sudėtingų smegenyse vykstančių procesų talpykla... Meninin...


Vilnius vis dar alksta povasarinės kultūros ir veiksmo. Iš rugsėjo pradžioje vykusio „Vilnius Music Week“ lauko scenų 14–16 dienomis smalsieji kėlėsi į uždaras Vilniaus knygų festivalio erdves. O šios buvo išties sausakimšos (pirmą kartą teko matyti minią, netilpusią į skaitymus knygyne „Mint Vinetu“ ir pusantros valandos ramiai sau klausiusią pro langą, o tuo labiau kitą dieną girdėti apmaudžius atsiliepimus tų, kurie nedalyvavo renginyje, mat netilpo ir prie lango). Rugsėjo 14-ąją daugeliui...


Neseniai, eidamas į darbą, prie namų sutikau žmogų su kepurėle. Jis buvo apžėlęs savaitės senumo barzda ir neramiai žvalgėsi į šalis, stengdamasis susigaudyti jam nepažįstamoje aplinkoje, žodžiu – tipiškas turistas. Pagalvojau, kad, keliaudami į kitas šalis, mes visi instinktyviai stengiamės kiek pakeisti savo tapatybę, prisiderinti prie kažkokio globalaus „kito“ įvaizdžio. Nepaisant skirtingų gamintojų ir išvaizdos, mūsų drabužiai, kepurėlės, veidų ...


Literatūros kritikas grybauja Klausiu praeinančio dzūkelio, kur jis prisirovė tokį krepšį baravykų. Atsakymas: „Miški, vaikeli, miški.“ Pareini pustuštis, pasiguodi. Išgirsti patarimą: „Raikia grybauc ne miški, o grybienoj!“ Anksti rytą perėjau savąją raudonikių lomelę. Iš lėto perėjau, pasidairydamas. Šiek tiek radau.Vakarop grįžom pagrybavę su žmona. Ėjom  savo sodybos link per tą pačią pievelę, tik iš kitos pusės ėjom. Ir štai ji rauna –­ vieną, kitą, trečią.Taigi – žiūrėk iš kitos pu...


„...tai susitiksim!" – vis mojom vieni kitiems šį savaitgalį prasilenkdami Vilniaus knygų festivalyje. „Susitiksim", – atsisveikinau, kai nebeturėjau ką pasakyti. „Susitiksim", – pasakė jis, bet nepasirodė. Pasirodė kiti, kuriuos ne taip norėjau susitikti, bet kurie turbūt norėjo susitikti mane. „Susitiksim!" –­ šūkteldavo man tie, kurie skubėjo. „Susitiksim?" – apkabindavo draugai, ir iš tiesų susitikdavom; dažnai tik tam, kad suplanuotumėm kitą susitikimą. Skaityti knygas savo malonumui mečia...


Krško, mažą Slovėnijos miestelį, įsikūrusį visai šalia sienos su Kroatija, išvydau šiltą pavasario pavakarę. Būtent tada, kai horizontą juosiančios kalvos pajuodo ir kur ne kur įsižiebė pirmosios šviesos. Stojo slaptinga prietema. Kol pasiekiau savo naujuosius namus, rodos, visą amžinybę reikėjo stovėti prie kiekvieno šviesoforo. Dairiausi pro langą. Miestelis atrodė labai gyvybingas, gatvės pilnos žmonių, automobilių. Tačiau po kurio laiko savu kailiu patyriau, jog šis įspūdis buvo klaidingas i...


Alvydas ŠLEPIKAS. Rudens galybė

2012-09-19 12:12:31

Vaikystėje vasara rodės amžina: išvažiuodavai pas pusbrolį Gražvydą į Lyduokius ir prasidėdavo meškeriojimas, futbolas, begalinės maudynės, na, dar ir begalinis šieno tvarkymas, piktų vapsvų ar bičių įkandimai – o vaikystėje vapsvos daug piktesnės – ir ruduo taip toli, kad tada, kai jis ištikdavo, būdavai tarytum trenktas maišu: kaip, negali būti, nejaugi vėl į mokyklą? Užgriūdavo ta mokykla tarytum kažkoks kalėjimas arba netikėta senatvė. Ir visi moksleivių nešami kardeliai, kuriuos visada vadi...


Draugai