1. Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojusi? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas ar bandote jose kaip nors dalyvauti? Spontaniškai tebesielgiu kaip pilietė, kuri „Atgimimo" redakcijoje dirbo nuo antrojo numerio. Palikau ten tiek sveikatos, idealizmo ir kraujo, kad dabar jau galėčiau sau leisti nebebūti nei prieš, nei už tuos, kurie ima ir parašo, kad tas laikotarpis...
Alina Meilūnaitė. NEGYVANAMI MIESTAI. ‒ Vilnius: Tyto alba, 2014. „Negyvenami miestai“ – debiutinis Alinos Meilūnaitės romanas. Tai tikrai ne tas atvejis, kai autorius jau senų seniausiai žinomas iš kultūrinės spaudos, esi gal mažiausiai keturissyk skaitęs jo literatūrinių publikacijų, o vardas ir pavardė turi sąsajų su tam tikromis temomis, intencijomis. Tiesa, meluočiau, jei sakyčiau, kad A. Meilūnaitė visiškai nesusijusi su rašymais. Susijusi, ir dar kaip susijusi. Galima tai pajusti iš to...
Dėl rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato ROMUALDO GRANAUSKO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius.Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba Atmindami Rašytojo ROMUALDO GRANAUSKO asmenybės šviesą ir didžiulius darbus lietuvių literatūrai, reiškiame nuoširdžią užuojautą jo šeimai ir artimiesiems.Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Dėl didžiojo lietuvių rašytojo ROMUALDO GRANAUSKO mirties Lietuvos kino visuomenė nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną Ge...
1939 04 18 – 2014 10 28 – Prižadėk, kad pakalbėsi ir prie mano kapo. Romualdo Granausko žodžiai po vieno klasiko laidotuvių. – Ir nuo ko, Romai, pradėti? – A, nuo ko nori, nuo to ir pradėk, čia jau ne mūsų reikalas, kaip sakydavo Jonelis Strielkūnas.Pradėsiu, jau pradėjau, nuo įstabaus pašnekovo Romualdo Granausko bendravimo būdo, tapataus žaviausių jo personažų elgesiui. Pradėsiu nuo to, kas šiandien, Romualdui Granauskui išeinant, mūsų prozoje turbūt baigėsi. Tai žmonių ka...
Piotras M., su kuriuo mėgstu diskutuoti įvairiomis aktualiomis mūsų laikų temomis, neseniai man parašė, kad, „visuotine nuomone", dabar katalikų mišios yra „nuobodulio sinonimas", nes jos pavirto „savotiška choreografine-muzikine kompozicija, kurią sudaro tušti, galima sakyti, bereikšmiai, mechaniški veiksmai". Kad „pasidarė nuobodžios dėl savo eigos kanoninio kartojimosi". Kad „išsikvėpė ir išseko", nes, kaip įsivaizduoja mano pašnekovas, „dabar į savo laikinumą žvelgiame gana stojiškai", t. y....
Aš ne „pagonis", nes „krikščionybė – pagonybė" tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus", arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas", ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas... Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesė...
Jasponytė J. ŠALTUPĖ. ‒ Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. Jurgitos Jasponytės rankraštis laimėjo kasmet Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą Pirmosios knygos konkursą ‒ ir tapo knyga „Šaltupė“. Seniausias eilėraštis joje sukurtas 2003-aisiais, o naujausias ‒ 2014 metais. Tačiau per gerą dešimtmetį subrandinti tekstai čia sudėlioti ne chronologine, bet veikiau asociatyvine tvarka. Yra 6 skyriai, kiekvienas turi poetinę atsklandėlę, tarsi epigrafą: „Anapus medžių upė...
Nuoširdžiai užjaučiame vertėją Ritą Vidugirienę dėl Tėvelio mirties.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ...
Mano dešimtoji Vėl ketvirtosios valandos sargyboje. Liepsna ir dūmai saugo. Jei vis dėlto atklystų meška, turėtume ją baidyti triukšmaudami, mosuodami degančiais pagaliais, sprogdindami mažyčius garsinius sprogmenis, nusipirktus kaimelyje dar prieš išeinant. Vakar dar kartą sėdome prie laužo visko aptarti. Kiekvienas paeiliui, ratu. Kažkas atsitiko. Visi penkiolika pajuto turintys vienus pečius, vienas plaštakas ir paskirtį. Visą dieną žygiuota, daugybę kartų griūta ir keltasi. Kai nuvirst...
Dabar dažnai kartojamas faktas, kad XXI amžiuje miestuose gyvenančių žmonių skaičius perkopė 50 procentų. Vadinasi, daugiau nei pusė pasaulio gyventojų kasdien susiduria, vartoja ir kuria miestus. Turint omenyje milžiniškus urbanizacijos mastus ir dažnai atsitiktinę ir nevaldomą miestų plėtrą, kyla pagrįstas klausimas, ar įmanoma kontroliuoti tokią milžinišką struktūrą ir suvaldyti jos vystymąsi? Teoriškai į šiuos procesus gilinasi miestų planavimo disciplina – urbanistika. Tačiau pastebima, kad...