Publicistika


Nerašysiu nieko esminio apie V. Gedgaudo recenziją spektakliui „Tiksinti bomba“, neseniai  išspausdintą žurnale „Literatūra ir menas“. Rašysiu apie pyktį, cenzūrą, ribas ir kiaušinius. Savo pyktį. Kai atsiverčiu žurnalą ir matau tą recenziją. Užverčiu – nenoriu žiūrėti. Bet visi aplink pradeda stebėtis ir privalau pasižiūrėti. Atsiverčiu, sunku perskaityti iki galo. Keistas tas mano pyktis – lyg supukšėtų vienišas, ant ugnies paliktas puodas. Apie V. Gedgaudo pyktį. Nes tekstas, kuriame ir ...


Retai kada patyriu tokį nenorą rašyti repliką, kaip šį kartą. Tačiau, jei scenai skirtas kūrinys ras teatrą ir galimas režisierius nesiims taisyti pražangų, po to replikuoti nebebus nė prasmės.Rašau vėlgi neskaitęs veikalo, tik pagal autoriaus Arvydo Juozaičio nusakymus laikraštyje, kaip įsivaizduojąs M. K. Čiurlionio paskutinįjį gyvenimo laikotarpį ir ką norįs pateikti žiūrovams. Ta pjesė vadinama „Juodąja saule“. Joje laikotarpis, kai genialų ir badaujantį dailininką ištiko psichinė liga. Penk...


Vargu, ar yra žmogus, kuriam kas nors nekelia pasibjaurėjimo. Raštingieji šito jausmo neužgniaužia savyje, o pasidalija su kitais. Tam nėra geresnės priemonės už periodinę spaudą. Ją sklaidydama sužinojau, kas šiurpina buvusį signatarą, parlamentarą, kultūros ministrą, rašytoją Saulių Šaltenį. Pirma – tai kreipiniai „ponia“ arba „ponas“. Antra –­ mušimas vaikystėje. Trečia – mokytojo autoritetas.Atgimimo pradžioje lietuviams panorus atsikratyti sovietinio kreipinio „draugas“, savaitraščio „Gimta...


Pasiūliau redakcijos skilties pavadinimą ir dėl viso pikto apsidraudžiau pridūrusi: „Ir tik pabandykit neišspausdint.“ O paskui susimąsčiau: ką iš tiesų darau – ar atsispyrusi nuo kultūrinio leidinio platformos, taigi, visai kultūringai, coming out’inu (čia toks mūsų žargonas, reiškiantis atsiskleidimą, t. y. viešą paskelbimą apie savo orientaciją), ar perfrazavusi Gintaro Varno spektaklio „Tiksinti bomba“ veikėjo žodžius naudojuosi savo orientacija tam, kad kaip įprastai pakalbėčiau apie mintie...


Studijų laikais Evaldas Ignatavičius su kolegomis išleido almanachą „Svetimi“, prieš keletą metų pasirodė jo eilėraščių rinkinys „Laikinųjų reikalų patikėtinis“. Tačiau baigęs filologijos studijas gyvenimą susiejo su diplomatine veikla. Apie kūrybą ir visuomeninius interesus, kultūros ir politikos sankirtas domėjosi Deimantė Daugintytė. Pagal specialybę turėtumėte būti filologas, bet tapote diplomatu, valstybės veikėju. Pasirinkimus darėte sąmoningai? Filologas yra plataus profilio amatininkas...


Diskusijos

2012-12-12 17:52:41

...


Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ LNDT (lapkričio 23–28 d.) Turiu svajonę parašyti tokią pjesę, kurią žiūrėdami teatre žiūrovai verktų. Nepanašu, kad tai kada nors pavyks, nes turėčiau pati išsijungti iš ironijos režimo, išjungti potencialų režisierių, aktorius ir, galiausiai, publiką. Ironija, – kaip sako Arūnas Sverdiolas, – dalykas plačiai paplitęs. Nuo Just. Marcinkevičiaus laikų mažai beliko temų ir situacijų, kur galėtume kalbėti neironizuodami ir nesigėdydami būti apkaltinti...


Balsu, žodžiais, tekstu įausti vokaliniai kūriniai – dainos –­ nepastebimai, bet ir neištrinamai įsirašiusios į kiekvieno gyvenimą įvairiomis formomis, įvairiais turiniais. Dažnai užmirštamos ir nemąstomos, nebegirdimos, bet vienaip ar kitaip mumyse esančios, kartais esančios mus. Muzika – ypač stipri galia ne tik sujaudinti, įkvėpti, prikaustyti, užjausti, bet ir išsaugoti savyje atmintį. Be sunkiai įvardijamo jausminio paveikumo, vokalinė muzika savyje turi tiesioginę, sąmoningai klausytojams ...


Adomo MICKEVIČIAUS poezija

2012-12-12 17:19:47

Šie Adomo Mickevičiaus eilėraščių vertimai bus išleisti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamoje chrestomatijoje. Versdamas vis gailėjausi, kad lietuvių poezijoje taip ir neprigijo silabinė eilėdara, tokia populiari lenkų literatūroje. O pradžia buvo įkvepianti – Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ paklojo tvirtus šios eilėdaros pamatus, įrodė ją puikiai tinkančią mūsų kalbai. Tačiau vėliau gal dėl Maironio, gal dėl rusų poezijos įtakos buvo visuotinai pereita prie silabotonikos....


Pabaiga. Pradžia 44 numeryje II. Bažnyčios, iškilmės Pradėkime mūsų prisiminimus nuo bažnyčių ir apibėkime bent reikšmingesnes. Katedros bažnyčia turi tą privalumą, kad ji stovi didelėje aikštėje, kuri leidžia ją matyti visą. Jos architektūra graikiška, klasikinė, paprasta ir grakšti, bet niekas nepaneigs, kad tai daro ją panašesnę į panteoną, negu į senovinę katalikų bažnyčią. Architektas, kurio aukšto talento neneigiame, visai pamiršo, kad atnaujinant Katedrą joje būtinai reikėjo išsaugoti k...


Draugai