Atmintis


Juozas Miltinis, 1974 Pasklidus žiniai, kad į Vilnių atvyksta Panevėžio teat­ras, kilo ažiotažas ir bilietų žaibiškai neliko. Į spektaklį su Arūnu vos patekome. Akademinio dramos teatro rūbinėje žiūrovų paltai netilpo, juos klojome vieną ant kito tiesiog ant grindų, kol iškilo aukšta stirta. Tąsyk žiūrėjome kažkurio tarybinio lietuvių autoriaus pjesę, iš kurios prisimenu tik vieną detalę: iš dešinės kulisų pusės į sceną nematoma platforma įvažiuodav...


Pravardės ir bendrinės pavardės Pravardžių lipdymas nėra išskirtinė žemaičių savybė. Daugelyje Lietuvos kampelių gyvena kaimynų ir bičiulių žaismingai perkrikštyti žmonės. Vieni į savo antrus vardus žiūri linksmai, kiti yra pravardžiuojami tik už akių, nes pasakius tiesiai gali mirtinai įsižeisti. Mano tėvas viename tarminių tekstų rinkinyje pažymėjo, kad pravardės žemaičiams „atlieka panašią funkciją, kaip žargonizmai, – išreiškia grupinį solidaru...


Vilnius – nepaprastai įdomaus ir dramatiško likimo miestas; tai ypač pasakytina apie jo istoriją XX amžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu miesto gyventojų sudėtis pakito itin radikaliai (tiek pokyčių per palyginti trumpą laikotarpį nedaug miestų yra patyrę). Todėl absoliuti dauguma dabartinių vyresnio amžiaus miestiečių yra pirmosios kartos atvykėliai, atsikraustę į Vilnių pirmaisiais metais po karo arba 6–7 dešimtmetyje – jų tėvai ir seneliai čia negyven...


Ugnės Žilytės piešinys   Rugsėjo 30 d. Rostislavas Jevdokimovas „išėjo iš pogrindžio“, kuriame slapstėsi kelis mėnesius. Gyveno jis Gruzijoje, ir Tbilisio saugumo viršininkas kartkartėmis skambindavo jo šeimininkui: „Слушай, мы знаем что Евдокимов у тебя, и мы не против, но зачем же он выступает?“1 Dabar Leningrade jam grąžina konfiskuotą telefaksą, kopijavimo mašiną ir t. t. – anot Rostislavo, „вещички“2....


Kai nuslinkęs Gedimino kalno šiaurinis šlaitas prisišaukė archeologus ir atvėrė legendomis apipintų did­vyrių kapus, prasidėjo istorinės atminties transformacija, į kurią pirmiausia buvo įtraukti mokslininkai. Tikrovė staiga suiro ir pradėjo srūti į savo ištakas, o netikėtas radinys pažadino pamirštą istoriją, visą laiką buvusią šalia. Tokia buvo parodos „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ idėjos aušra, o &scaron...


Ugnės Žilytės piešinys     Rugpjūčio 23 d. Lietuvos AT paskelbė negaliojančia krašto inkorporaciją: žinia apie tai – pirmajame „Herald Tribune“ puslapyje. Oi, ko gero, sulauksime vis dėlto nepriklausomybės.Aplankome Rubenso namus, Plantin Moretus muziejų ir meno galeriją, kur šį kartą ypač krinta į akis galingas Piero della Francesca, auksinis Simone Martini, juvelyriškas ir nežemiškai švelnus van der Weydenas. Katedroje Ru...


Išsimislijimai, pramisliavimai, šmėkliojimaisi ir kernojimaisi Nedrįsčiau žemaičių pavadinti konservatyviais. Net ir garbaus amžiaus kaimiečiai, kuriuos teko pažinti, gana ramiai ir linksmai reaguodavo į keistas jaunimo madas, o laužyta bendrine lietuvių kalba dainuojami populiarių estradinių šlagerių epizodai greitai papildydavo ir vyresnių žmonių užstalės repertuarą. Labiausiai madų vaikėsi mano pusseserė, ji nuolat ką nors išsimislydavo, visaip šmėkliodavos...


Ar pastebėjote, kiek daug pramogų, verslo ir politikos pasaulio atstovų šiais metais nusprendė išsiskirti su savo sutuoktiniais? Veidų, žmonių ir kitų panašių skilčių žurnalistams trinant rankomis, smalsieji tokių rubrikų skaitytojai skrebena pamokančius ar pamokslaujančius komentarus apie dar vieną skirtingais keliais pasukusią porą. Na, bent jau tyliai nusistebi. Tik nesakykite, kad šiemet nė karto to nedarėte. Pasirausti po svetimus apatinius, žvilgtelėti pro rakto...


Prieš akis iškyla vaizdas: teroristų užgrobtas lėktuvas sminga į pirmąjį Pasaulio prekybos centro bokštą. Keista, bet šis vaizdas gražus, suvokimas, kad tai tragedija, nusinešusi tūkstančius gyvybių, ateina vėliau. Iš pradžių tai grynas grožis. Lėktuvas, smingantis į dangoraižį tarsi tai būtų lėlių namelis. Holivudas mus įpratino katastrofas suvokti pirmiausia estetiškai, tai yra pajusti malonumą. Žinoma, jeigu mes patys nesame tos katastrofos d...


Ugnės Žilytės piešinys     Rugpjūčio 1 d. Persėdimas Milane, devintą ryto Venecija. Marytė kelyje karštai flirtuoja su jaunu amerikiečiu Marku, ką tik buvusiu Kenijoje ir Tanzanijoje. Apsistojame apyраdoriame viešbutyje „Mignon“, kuriame girdėti Venecijos varpai (lygiai kaip sekmadienį, prieš dvi dienas, buvo girdėti „varpai Liucernos“). Kava Floriano arkadoje; paskui rodau Marytei San Marco ir dožų rūmus. Nieko panašaus sav...


Draugai