SALDUMAS (Bogdana, Kyjivas–Lvivas) Šiandien atvyko Severodoneckas. Daugybė šeimų, nesuskaitoma daugybė, tiesiogine prasme susigrūdusių iki traukinio lubų. Daugelis jų iš karto pasakė: „Mes iš Severodonecko, atsiprašau, ar galima arbatos?“ Tačiau ne tai nustebino. Nustebino, kaip labai jiems norėjosi saldaus. Dėjosi po 3 arbatinius šaukštelius cukraus į nedidelę stiklinėlę arbatos. Klausė sausainių. Prašė keksiuko. Bevei...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Nesergu ja, Dievas mato, nesergu! Bet vieną vasaros rytmetį viešbučio kavinėje išvydęs Londono laikraščio skelbimą, kad „Lyric Hammersmith“ teatre savo pjesės „Didžioji ceremonija“ rodymo proga dalyvaus ir autorius – mečiau viską šalin. Su juodu odiniu portfeliuku po pažasčia ir mėlyna, aiškiai per maža „Armani“ kepe ant galvos nurūkau į tą senovinį rajoną, kur 1...
Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ – Kuo tu užsiimi? – klausia senis ir žiūri į mane nepatikliai. – Dirbu mokytoju, – sakau. – A, tai mažai uždirbi. Ar turėsi iš ko kiekvieną mėnesį susimokėt už nuomą? – Turėsiu. – Gerai. Tai jei nori čia gyvent, susimokėk už mėnesį į priekį dabar. O paskui mėnesio pabaigoj paskambinsiu, ateisiu pasiimt pinigų. Duodu seniui 200 eurų, jis juos atidžiai perskaičiuoja ir įsikiša į džin...
MIESTAS (Marija, Lvivas) – Miestas – tai evakuacijos vieta. Čia sutinku tavo buvusias žmonas. Per dvi dienas sutikau dvi. Be to, su antrąja susipažinau. Labai keistas pojūtis. Ieškau joms būsto. – Ir ką? Ar jos panašios į tave? – Abidvi atsiauginusios plaukus. MALDA (Halyna, Melitopolis) Mums vykstant iš okupacijos, šalia manęs sėdėjo musulmonė su vaiku. Važiavome naktį, visiškoje tamsoje, už langų – anei žibinto, ir buvo da...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Autoriaus nuotrauka Draugas parskrido iš Paryžiaus šviežiai įsimylėjęs, euforiškas, ir tą pat skaidrų Manhatano vidurdienį, kai debesys dangoraižius paverčia vos ne baltosiomis musmirėmis, nusitempė Antologijos filmų archyve jo laukusį svečią, t. y. mane, iš savo fotostudijos į Jono kabinetą. Mekas su amžina skrybėle ir rudo velveto švarku, elegantiškai priglaudęs prie ausies laidinio tel...
Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Kai prieiname vietą, kurioje turėtų būti mokykla, mokiniai žvalgosi į aptrupėjusį pastatą už aukštos tvoros ir atrodo truputį sutrikę. – Direktoriau, ar čia ta mokykla? Pastatas atrodė panašus į bet ką, tik ne į mokyklą. Jį supo aukšta tvora, ant didelių langų užtrauktos sunkios metalinės žaliuzės, daugelyje vietų byrėjo tinkas. Direktorius pažiūri į pastatą, į telefoną, vėl į pastatą, vėl į telefoną ir delsia atsakyti....
Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Pirmos dvi birželio savaitės mokykloje yra paskutinės šiais mokslo metais. Nors direktorius per susirinkimą pabrėžė, kad turime užtikrinti kokybišką ugdymą visus metus, nusprendžiau turintis teisę atsipalaiduoti. Po išsiskyrimo su Ramune neturiu nei jėgų, nei noro ruoštis pamokoms, todėl iš vakaro paieškau kokio nors filmo, kuris būtų bent šiek tiek susijęs su pilietiškumo tema, kitą di...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Ar „Atminties stalčiuose“ bus kas apie Franeką, klausia tolimoji skaitytoja, turėdama omenyje mus neseniai palikusį kino scenaristą ir publicistą Praną Morkų – taip darsyk pastūmėdama asmeninės „Mirusiųjų knygos“ link. O juk memuarai ir yra mirusiųjų (iškiliųjų ir ne tik) valdos: vienkartinių nušvitimų ir net nuo savęs paties dažnai nevalingai slepiamų nutikimų, sudužusių širdžių ir indų...
MEILĖ (Marina, Kyjivas) Likus savaitei iki karo sutikau vyrą, su kuriuo norėjau eiti į pasimatymą. Ir kartą pavyko. Buvome restorane, ant stalo žvakelė, už lango taip ramiai snyguriavo. Jis paėmė mane už rankos, žavėjosi mano plaukais, viskas taip, kaip svajojau. O tada prasidėjo apšaudymai, restoranai užsidarė, tada užsidarė lauko kavinukės, o tada – ir visa kita. Mudu susitikome dar kartą norėdami rasti atidarytą maisto krautuvę. Ir radome. Jis sakė, jog tarnavo raketų pajėgose...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Rimvydo Strielkūno nuotrauka Nepamenu mūsų ankstyvojo susibėgimo, bet pamenu tą kairės akies rainelės prabudimą ketvirtą ryto: „Pustelnik – 0,3 km.“ BMW jau atsiplėšė. Aš blaivausi: ten numiro Čiurlionis. Mūsų viskas. Apokrifai aiškina: sanatorijoj prieš mirtį piešė ant sienų, dabar sakytume – performino. (Nu, teigtų hipsterinė Lietuva, parašė keturis taktus J...