Kinas

Rugpjūčio mėnesį Rusijos televizija ir jos žiūrovai minėjo filmo „17 pavasario akimirkų" (režisierė Tatjana Lioznova) 40-metį. Yra pagaminta brangi spalvota šio nespalvoto serialo kopija, apie Štirlicą, kaip ir apie Čiapajevą, kuriami anekdotai, o ir pats serialas iki šiol visapusiškai aptariamas, jame kiekvienas ieško „penkių didžiausių netikslumų", jo istorija siejama su visuotine šalies ir pasaulio istorija.   Visos diskusijos Rusijoje pastaruoju metu baigiasi paieškomis atsakymo į v...


Kelios pastabos apie kičą šiuolaikiniame religiniame kine Kičas šiuolaikiniame religiniame kine yra kasdienis ir ryškus reiškinys. Be to, kai kultūros moks­lai ėmė šią kategoriją vis labiau vertinti ir pripažino jos svarbą, kičas tapo nepaprastai madingas ir tarp kūrėjų, ir tarp tyrinėtojų. Skaitant specialiąją literatūrą, lengva įsitikinti, kad epitetas „kičinis" pastaraisiais dešimtmečiais įgavo naują turinį, išaugdamas iki vienos svarbiausių kategorijų, vartojamų aprašant šiuolaikinę masinę ...


„Lietuvos ryto" televizijos vakarai Tik šią vasarą savo pusrytinėje radijėlėje šalia dujinės plytos užfiksavau „Laisvąją bangą". „M-1 plius" sveikai kvatojantis vedėjas Tomas ir jo pernelyg sveikas nesikeičiantis popsas buvo jau įkyrėję, o čia, „Laisvojoje", gaunu dozes kažkaip kitaip permaišytos muzikos, praskaidrinančios košės virimo procedūrą. Tik šią vasarą sugebėjau atrasti ir „Lietuvos ryto" televizijos informacinę publicistinę laidą „Reporteris" (pirmadienį–ketvirtadienį, 21 val.). K...


Birželio 28–liepos 6 d. temperatūra pakilo kurortiniuose Karlovi Varuose. Ne tik dėl vasaros ir trykštančių karštų vandens versmių – čia vyko 48-tas tarptautinis filmų festivalis (KVIFF), kurio konkursinės programos ir šviežiausių metų hitų (iš „Berlinalės“, Kanų) žiūrėti kasmet suplūsta žmonės iš viso pasaulio. Sėkmės, yдачи, powodzenia, o šiemet tai tiesiog get lucky buvo kartojama už kiekvieno kampo: šitos malonės nesuprojektuosi, belieka tiktai laukti ir kukuoti. Jos ypač reikia sėdint kino...


Christianas Petzoldas – Lietuvoje tik per kino festivalius girdima šiuolaikinio vokiečių kino režisieriaus pavardė, pasaulyje šis vadinamosios Naujosios Berlyno mokyklos atstovas pelnytai lygiuojamas šalia garsiųjų tėvynainių Tomo Tykwerio ar Fatiho Akino. Petzoldas, prieš stodamas į kino režisūrą, studijavo germanistiką, tad daugumos jo filmų siužetų pradinės idėjos – nuo brolių Grimmų iki W. G. Sebaldo – sėkmingai išvystomos į naujus ir savarankiškus, kino ekrane gimstančius pasakojimus. Raš...


Teigiama, kad visi kritikai yra nevykėliai (neįvykę) režisieriai, aktoriai, rašytojai ir t. t. Taigi, jei aš būčiau režisierė, tai dokumentinio filmo apie aktorių Arną Roseną (1933–2002) scenarijaus idėją trumpai užrašyčiau šitaip –­ „Vienišo balso teatras". Ir savo kūrinį lipdyčiau iš fondinių įrašų su aktoriaus balsu. Pavyzdžiui, iš spektaklių „Mindaugas" (Vismantas), „Katedra" (Laurynas), „Vyšnių sodas" (Firsas); iš filmo „Sodybų tuštėjimo metas" (Dangelis); iš poezijos skaitymų (A. Baltaki...


Filmo „Adelės gyvenimas" pergalė Kanų festivalyje – tai pergalė naujo kino naujoje Europoje su jos pažengusia demokratija ir tos demokratijos statybą lydinčiomis rimtomis problemomis. Šis puikus Abdellatifo Kechiche'o, nuodugnaus ir drauge lengvo režisieriaus, filmas neįkyriai pasakoja apie jaunų žmonių gyvenimą: jie mokosi, renkasi profesiją, vaikšto į protesto demonstracijas, diskotekas ir net – o, siaube! – į gėjų paradus, mezga trumpus romanus. Literatūros pamokose jie aptaria Marivaux ir ...


Abddellatifas Kechiche'as tęsia kelionę ieškodamas moteriškumo paslapčių. Akivaizdu, kad „Juodoji Venera" neatsakė į daugybę režisieriaus klausimų. Ar „Adelės gyvenimas" patenkins jo smalsumą? Galima tuo suabejoti, nes pavadinime aiškiai parašyta, kad tai tik pirma ir antra dalys. Taigi gali būti, kad Kechiche'as jau ruošia tęsinį.Filmas yra originalaus režisieriaus sumanymo ir Julie Maroh komikso „Žydra –­ šilčiausia spalva" adaptacijos (tai išduoda angliškas filmo pavadinimo variantas –­ „Blue...


Prieš keletą savaičių miręs rusų autorinio kino režisierius Aleksejus Balabanovas apie Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį" (su kuriuo kritikai puolė lyginti paskutinį Balabanovo filmą „Ir aš noriu") sakė: labai kvailas tas filmas, ten kažkokie žmonės vaikšto, varžtus mėto... Dabar, po visus sulyginančios mirties, atrodo, kad šie skirtinga kalba kūrę menininkai vis dėlto buvo labai artimi, abu –­ kinematografo stalkeriai. Be to, jiems abiem buvo skirta gyventi tik po 54 metus. Jaunystėje Afganista...


Eurovision is my decision! Populiarusis (ypač Australijoje) dainų padėlkų konkursas „Eurovizija" vėlei džiugino mus. Šį kartą laimėjo Šakira. Mūsų šaliai atstovavo Mikutavičius. BBC komentatoriai pastebėjo, kad „kai mažas, tai visai gražus jisai buvo". Įkvėpti gražiaantakio dainos teksto, nuo šiol rytais susimąstome, kokį batą mums autis. „Eurovizija" – beveik religinė šventė, dažniausiai žiūrima kartu arba nežiūrima visai. Dėl jos sustabdomi kasdieniai darbai: kadaise mama liepė sėdėti ant so...


Draugai