2015 01 07 Skambutis į duris, smūgis į nosį, kraujas ir žodžiai, prasiskverbę pro spengimą ausyse: „...tau blogai baigsis.“ „Kitąkart svetimą merginą reiks dulkinti ne savo lovoje“, – vienbalsiai nusprendėme su Džo. 2015 01 15 Kažkokia kalė užkrėtė mane neaiškia lytiškai plintančia liga. Dabar mano penis atrodo kaip pailgi ledai ant pagaliuko su vienos rūšies pabarstais. Objektyviai žiūrint, jis yra didelis ir gražus, nelyginant Dorianas Grėjus, bet dabar atrodo šlykščiai – nusėtas...
Rašau jums dėl sujudimo ir pastaruoju metu kilusios ganėtinai plačios diskusijos, pakurstytos Latvijos interneto svetainėse, ir užsienio aukcionų puslapiuose pasirodžiusio skelbimo apie parduodamą kaukolę, kuri, galimas daiktas, yra mūsų poeto Rainio. Kaip žinoma, anoniminio skelbimo autorius tvirtina, kad neišaiškintais keliais jo dispozicijon pateko tikroji ir vienintelė Rainio, arba Janio Pliekšano, kaukolė. Tad suprantama, kad kapo duobėje po beveik 60 tonų sveriančiu suomiško granito pami...
Arsenijus Tarkovskis (1907–1989) buvo ir bus tarp Rusijos monumentaliųjų XX a. poetų – Achmatovos, Pasternako, Cvetajevos, Mandelštamo... Mane prie Tarkovskio kūrybos tiesiog kalte prikalė dvi eilutės, išgirstos jo sūnaus Andrejaus, tarptautinio garso režisieriaus, viename filme: Kada likimas lyg beprotis sekė su rankoje sugniaužtu skustuvu... Ir paties A. Tarkovskio eilėraštis be pavadinimo praėjusiame tūkstantmetyje išleistame rusų poezijos almanache: Aš nuojautų nevertinu ir nebijau išties /...
* Rugilė ir Gerda buvo prancūzės, per klaidą atsidūrusios Lietuvoje. Be to, ir seserys, kurias tik gimusias Paryžiuje prižiūrėjo jų auklė Šelė. Nesvarbu, kad mergaičių pavardės skyrėsi ir kad jos buvo lietuviškos – retas klasėje drįsdavo pasiginčyti, kad jos – ne seserys ir kad kilusios ne iš Paryžiaus. Vieną dieną Rugilė į mokyklą atnešė įrodymų – porą nuotraukų, kuriose matyti Eifelio bokštas ir šalia pozuojantis mergaitės tėtis. Matot, su pasimėgavimu nuotraukas rodė akis iš nuostabo...
Rašomo romano fragmentas 41 Dirbti muziejuje visada buvo itin prestižiška. Norint čia patekti, protekcijos neužtekdavo. Reikėdavo dvylika metų uoliai mokytis vidurinėje, vėliau šešetą metų aukštojoje Mūzų mokykloje. Po ketverių metų rezidentūros tapdavai šiokiu tokiu muziejininku – jaunuoju specialistu. Tai garantavo minimalią algą, ubagišką pensiją ir trumpas, bet prasmingas vienkartines atostogas, per kurias dienelei kitai patiems sumaniausiems muziejininkams pavykdavo ištr...
Jakubas Ekieris (g. 1961) – lenkų poetas ir vertėjas. Gyvena Varšuvoje. Išleido keturias poezijos knygas, yra išvertęs Bertoldo Brechto, Paulo Celano, Franzo Kafkos ir kitų autorių kūrybos, apdovanotas įvairiomis premijomis. Šių metų birželį lankėsi Lietuvoje kartu su Lenkijos PEN klubo delegacija, dalyvavo poezijos vakare Kaune, Maironio muziejuje. tai nepasikartos kartojo abuvirš grūdėtos duonos ji piešė gervę ir garnį jis kaitaliojo žodžiųtvarką kartais jie žiūrėjo penkiolikos colių karu...
Fragmentai „Knyga apie karą, kuris buvo nematomas ir slepiamas nuo liaudies, – apie sovietų karą Afganistane. Apie šį karą žmonės galėjo numanyti tik iš karstų, siunčiamų iš negirdėtos neregėtos šalies. Tatai jau kitas karas, ir žmogus jame jau kitoks. Vėliau išvysime jį įsiplieskus naujiems karams – Jugoslavijoje, Čečėnijoje, Kalnų Karabache... Manęs neretai klausia: ir kam tiek daug knygų apie karą? Jūs juk moteris, o apie karą dažniausiai rašo vyrai? O todėl, kad mes neturėjom kitos istor...
Žvilgtelėjus prieš srovę, akis iškart užkliūna už slenksčio – toj vietoj vanduo ir akmenukai saulėtą dieną žaižaruoja, kunkuliuoja lyg nepavargstanti nykštukų kariuomenė. Dar toliau žvilgsnis užgriebia upės vingį, apgaubtą žalios medžių arkos; vingis staigus ir atrodo taip, lyg vanduo ne atplauktų, o verstųsi iš nematomos gelmės. – Žiūrėk! – tyliai pašaukė Rimukas. Kaime seniai niekas nerėkavo, nešūkavo – visi suprato, kad tik tyloj iškart išgirsi pavojų, menkiausią šakelės trakštelėjimą. Da...
Tą rytmetį mane pažadino batukų kaukšėjimas. Lyg uvertiūra būsimos dienos vaikščiojimui, o gal skirta tik atgaivinti mintis. Juk tiek epizodų susitelkę dar neišgaravusioje psichėje. Tereikia praskleisti jos užuolaidas. O dėl mankštos būtina nulipti raudonais laiptais žemyn. Aukštyn. Vėl žemyn... Tada susitelkti prie kompiuterio klaviatūros – lietuvių kalbos dėsniai sąmonėje netyli lyg anie išgirsti pasakiški kulniukai. Rodos, dar taip neseniai gyvenau Šeštojoje gatvėje, antrame aukšte, ir mėg...
Trumpa rankraščio atsiradimo istorija. 2006 m. rugpjūtį, apie 11 valandą priešpiet sėdėjau tėvų kolektyvinio sodo namelyje. Staiga išgirdau − suūžė. Pasižiūrėjau pro langą – nieko, tik obelys, ūkinio pastato kampas. Vėl suūžė. Tada išėjau ant laiptų, galvą kilst, ogi virš obelų – lėkštė kabo. Apvali, gal dešimties metrų skersmens, blizga, matyt, metalinė ar aliumininė, langai apvalūs. Į šoną atsidarė durys, kažkas nuleido virvelines kopėčias ir išlipo kaži kokia žmogysta. Staiga – nustebau − ja...