Proza

Juanas José Arreola Zúñiga (1918–2001) – žinomas meksikiečių prozininkas. Vienas pirmųjų Lotynų Amerikos rašytojų, nusigręžusių nuo realistinio pasakojimo tradicijos ir fantastiniais elementais išreiškusių egzistencializmo idėjas. J. J. Arreolos Zúñigos kūryba įkvėpė vėlesnes rašytojų kartas ir padėjo susiformuoti magiškojo realizmo krypčiai. Subtilus siaubo apsakymas „Tarantulas“ („La migala&ldqu...


Paskutinį kartą kalbėjomės prieš penkerius metus. Išsiskyrėm be žodžių. Atsimenu, kad tau skaudėjo visą kūną. Dvi dienas tuščiais namų kambariais tik prasilenkdavom. Su savo motina nesikalbėjai, lygiai taip pat to vengiau ir aš. Su motinomis visada būdavo sunkiau kalbėtis. Žinai, tėti, prisimenu, kad įžengus pro namų duris apėmė keistas jausmas, toks keistas. Motina pasakojo, kad jau savaitę kambariai tame name buvo nekūrenti, net tas senasis pečius – kambaryje...


Jau retokai sutinkami tokie kalendoriai, kurie kabo ant sienos ir nuo jų įnirtingai kasdien nuplėšiamas lapelis. Arba verčiamais lapeliais, kurie tarsi prikalti prie stalo (dažniau biurokratinėje įstaigoje), vis dar nenukonkuruoti įvairių elektroninių planuoklių – patogu greitai ką nors brūkštelėti ranka kalbantis telefonu. Jei Vilnius būtų stalinis kalendorius, o visi skaičiai – namų numeriai, reklaminiai, dienos pietų kainos – jo dienų lapeliai? Apie ką Vilnius...


Tomas Vaiseta. Naktis

2020-01-14 08:26:59

Iš ciklo „Baras“ 1. „Kaip jūs pirkote bilietus?“ – šviesiai mėlynus, glot­niai išlygintus marškinius vilkinti moteris susirūpina ir šito susirūpinimo nuo Jono neslepia. Jonas sėdi stik­liniame kube, antrame aukšte, oro uoste. Kai jis atsako, kad bilietus nupirko kelionių agentūra, moters veide tamsų susirūpinimo šešėlį pašviesina nuostaba. Viltė taip pat nustebo, nors rodyti nuostabą vengdavo,...


„Mums reikėjo šitos feministės su dredais“, – prisipažįsta pasaulis, susivokęs, kad Olga Tokarczuk, ši nepaprasta lenkų rašytoja, ką tik pelnė 2018-ųjų Nobelio literatūros premiją. „Ar tai ta Olga, kuri rengiasi humanose? Ta, kuri nagus lakuojasi mėlynai, o į dredų lizdą įsipina spalvotus karolius? Ta, kuri savo kaime nori sodinti saulėgrąžas, gelbėti uždaromą vietinę mokyklą, o namuose rengti literatūros festivalius? Moteris, kuri ant pižamos užsimet...


Trumpas* teologijos pradžiamokslis pradedantiesiems Anomis dienomis Dievas paskambino vyskupijos kurijon ir paklausė, ar čia 37062649863, bet jam atsakė, kad ne, čia 3706269852. „Atsiprašau“, – pasakė Dievas ir pakabino ragelį. Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir Plutonas alum plovė širdies skausmą. „Aš nebe planeta“, – sakė tas. „Apie mus nebesisuka saulė“, – sakė anie. Anom...


  Nepamenu, ar kada pasakojau apie mažutį žmogelį aptrintu pilkai žalsvu kostiumu, sutiktą nuošaliame Nidos bare. Ankštas švarkas per trumpomis rankovėmis ir kūnui neproporcingai ilgos galūnės darė jį dar žemesnį ir smulkesnį, nei iš tikrųjų buvo. Ir kviečiamas atsišaukdavo Mažučiu. Neatrodė, kad jam patiktų, tačiau pravardė prilipo, ir baigta, kaip prilimpa šiukšlės, prašalaičiai, įkyrūs pašalpų prašytojai, pagiringi ...


  Jie pasirodė vienu metu: pirmasis vasaros dienos spindulys, įtryškęs pro kampinį miegamojo langą ir Nerda, tyliai įslinkusi pro praviras duris. Priėjusi prie lovos, ji gaižiai nusižiovavo, vikstelėjo ilga uodega ir pasisveikindama lyžtelėjusi pono Euzebijaus ranką, atsigulė ant kilimėlio. Nuleidęs ranką šeimininkas pirštais perbraukė šiurkštų kurto kailį ir susimąstė: jei nebūtų tokio rytinio ritualo, jei niekas neįsėlintų pro duris ir nepasisveikintų...


Petras Rakštikas. Rytojus

2019-08-08 21:30:14

Rytojus Rytojus lėtai lipa į vidurnakčio kalną, pasiekęs viršūnę pažiūri į laikrodį, giliai įkvepia, atsisėda, pasispiria ir ant užpakalio pasileidžia žemyn. Lekia greitėdamas, užkliuvęs už akmens ar šakos garsiai rėkia, išjudinti akmenys vejasi jį, kelia triukšmą, rytojus verčiasi kūliais, lekia į prabudimą sapnų labirintais, kuriuose aprašyti būsimi įvykiai, užmerktomis akimis piešia artėjančių akimirkų scenas, skrieja be žemėlapio, sapne žemės nėra...


Jukio Mišima. Fontanai lietuje

2019-07-23 07:09:33

Jukio Mišima (1925–1970) – vienas svarbiausių XX a. Japonijos rašytojų, dramaturgas, poetas, aktorius, režisierius. Jo kūryba atspindi įtampą tarp tradicijų ir modernios Vakarų kultūros įtakos pokario Japonijoje. J. Mišima tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Apsakymas „Fontanai lietuje“ pirmąkart publikuotas Japonijoje 1963-iaisiais. Šis apsakymas nėra taip gerai žinomas kaip J. Mišimos romanai „Auksinė šve...


Draugai