Oregone gyvenančios rašytojos Lidios Yuknavitch (g. 1963) tėvo proseneliai Juknevičiai emigravo į Jungtines Valstijas. Interviu ir esė rašytoja dažnai prisimena močiutę, mažametei anūkei pasakojusią legendas apie Eglę žalčių karalienę ir vandenų deivę Laumę. Sulaukusi dvidešimties ji pasikeitė amerikietišką Yukman pavardę į lietuviškesnę, nors Lietuvoje Yuknavitch pavardė mažai kam girdėta. L. Yuknavitch pasakoja atvirai ir drastiškai, nelyg demonstruod...
Stojus lapkričiui, kai sniego laukimas mūsų kraštuose slegia ne menkiau nei lediniai lietūs, po trejų metų pertraukos apsilankiau gimtajame mieste. Viešnagės būta trumpos, bet turiningos. Nesitikėjau nieko ypatingo. Senu papratimu kelis kartus pavaikštinėjau pagrindinėmis gatvėmis, sykį pasivažinėjau troleibusu – ir sutikau Borchesą. Tai girdėdami, veikiausiai pasukiosite pirštu prie smilkinio. Atvirai tariant, ir man kilo abejonių, nors iš...
Asmeninio archyvo nuotr. Akacijos šakos, uždengusios posūkį į kiemą, neleido pamatyti, kuris kaimynas sugrįžo. Aliejus keptuvėje supukšnojo tiksliai sulig laikmačio skambučiu. Ji tvarkingai išliejo blyno apskritimą, paskui dar vieną ir trečią, stengdamasi, kad kepiniai būtų kuo vienodesni. Jis sėdėjo prie stalo, vangų žvilgsnį įbedęs į monolitą, stūksantį kitoje gatvės pusėje. Nežinia, ką jis ten matė. O ji – matė. Matė jo sukritusį veidą, kas dieną niūranči...
Pirma dalis Niekieno sūnus – Vaike. Staigiai atsisuku. Palikęs kavą ant baro dairausi išėjimo. Per vėlu: nugaron įremtas pistoleto vamzdis mane jau stumia durų link. – Žiūrėk tiesiai, – pagrasina, kai grįžteliu jūros pusėn. Greta šaligatvio stovi „Fiat Millecento“. Vos mus išvydęs pro užpakalinio vaizdo veidrodėlį, vairuotojas įjungia...
Pro drabužius kiaurai smelkiasi ryto drėgmė. Nors saulės disko nematyti, jį užstoja medžiai, daiktų kontūrai jau ryškūs – vadinasi, buvau prisnūdęs. Kaklu ropoja skruzdėlės, į rankovę įlindęs kažkoks dygliuotas vabalas. Ant veido prikritę lapų, spyglių, sudžiūvusių šakelių. Antakyje įsitaisęs laumžirgis. Atsargiai, kad nesukelčiau triukšmo, po vieną surenku nuo savęs vabzdžius. Lėtai traiškau jų keramines arba vilnones nugarėles. Vos pajutęs ant pir&sca...
Julio Florencio Cortázaras (1914 08 26–1984 02 12) – argentiniečių rašytojas, vienas žymiausių XX a. autorių, lyginamas su Jorge Luisu Borgesu, Antonu Čechovu, Edgaru Allanu Poe, naujojo Lotynų Amerikos romano kūrėjas. Gimė Briuselyje, Argentinos konsulo Belgijoje šeimoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Buenos Airėse. Nebaigęs sostinės universiteto literatūros fakulteto, septynerius metus mokytojavo provincijoje, vėliau dėstė Mendosos miesto universitete. 1951 m....
Anna Ruchat (g. 1959 m.) – italų kalba rašanti šveicarų poetė, rašytoja ir vertėja. Pagal išsilavinimą filosofė ir germanistė. Kaip rašytoja debiutavo 2004 m., už pirmąją knygą pelnė Piero Chiaros apdovanojimą. Už apsakymų rinktinę „Neptūno metai Žemėje“ („Gli anni di Nettuno sulla terra“, leid. „Ibis“, 2018) apdovanota Šveicarų literatūros premija. Knygoje, kurią sudaro dvylika apsakymų, autorė kuria ypatingą &...
Vikos Paškelytės nuotrauka Blogio geriau nenarstyti, nes kitaip jis taps pateisinamas, – sakei sau tą žiemą vaikščiodama ekskursijoje buvusiame kalėjime su nešioklėje miegančiu sūnumi, kuriam ėjo trečias mėnuo. Teta buvo mirusi prieš mėnesį. Gidė nedidelei grupelei žmonių pasakojo apie kalinių gyvenimą vienoje seniausių ir griežčiausių šalies įkalinimo įstaigų. Tu daireisi. Kalinių kameros tau atrodė nežmoniškai ankštos ir slogio...
Pastaraisiais metais Lenkijoje nemažai poetų debiutavo kaip prozininkai, dažno jų pirmieji romanai ir apsakymų rinkiniai buvo gerai įvertinti, pelnė įvairių premijų. Viena iš tokių autorių – Urszula Honek. Parašiusi tris poezijos knygas, ji išleido apsakymų rinkinį „Baltosios naktys“ („Białe noce“, 2022). Šis prozos debiutas įvertintas Kościelskių ir Conrado premijomis, o „Baltųjų naktų“ vertimas į anglų kalbą (vertė Kate Webs...