Feyza Hepçilingirler (1948) – turkų rašytoja, 1971 m. baigusi turkų kalbos ir literatūros magistro studijas Stambulo universitete. Ji viena iš tūkstančių švietimo darbuotojų, po 1980 m. karinio perversmo dėl kairiųjų pažiūrų nušalintų nuo pareigų. Rašytoja, daugkartinė Turkijos literatūros premijų laureatė, daug laiko ir pastangų skiria turkų kalbos kultūros puoselėjimui. Jos apsakymai išversti į prancūzų, vokiečių, anglų, serbų, kroatų ir...
Karas ir taika Lotynų amerikiečiaikaip tik ėmėsi mane mušti,bet, pamatę jį,išsilakstė. Nieko nuostabaus: jis buvo galva už mane aukštesnisir mažiausiai dukart stambesnis,su akinukais,tik pabrėžiančiais jo gabaritus:kaip koks Sergejus Bondarčiukastarp savo Borodino dekoracijųarba tiksliau Vaterlo,nes viskas kaip tik vyko Belgijoje. Jis kažkodėl tuojau kreipėsi į mane rusiškai,lyg man ant kaktos būtų parašyta,kad žinau, kas toks Bondarčiukas. &bdquo...
Esu dailininkė. Įdomiausias žanras – portretai iš natūros. Bet retkarčiais kyla poreikis tuos „portretus“ užrašyti žodžiais. „Mentė. Pernelyg išsišovusi toji mano mentė. Tamsiai raudonas marškinių šilkas vis labiau dyla, vis labiau blizga jos zulinamas. Zulinti. Zulinu ir zulinu dilde tvorelės raganei virbus. Jie nereikalingi. Raganė džiūva. Ją stelbia jazminas. Kvapnus! Ties kiekvienu namu čia kvepia jazmino krūmas. Bet to...
Ateinu į susitikimą su Romualdu Granausku. Jubiliejinis renginys, minime gal aštuoniasdešimtąsias jo metines. Graži, apvali data, skaičius su dviem pilvais, kaip sako mano mažasis sūnus. Tokia besisukanti begalybė, kaip Mauritso Cornelio Escherio grafikos lakštuose. Tie ratais skrendantys paukščiai, tos amžinybės vingiais rėpliojančios skruzdėlės. Štai ir mūsų literatų bendruomenės salė, antai ir rašytojas, visas apkrautas gėlėmis bei gėlių vainikais,...
ŽUVĖDRA Vieno veiksmo drama XX amžiaus pradžios dvaras Rusijoje. Vasara. Čiulba paukščiai. Sode prie gausiai padengto stalo sėdi dvasingų inteligentų draugija. NINA ZAREČNAJA. Aš esu žuvėdra... Nina Zarečnaja palinksta prie kilkės.Nina Zarečnaja žiaukčioja ir valgo kilkę pomidoruose. IRINA ARKADINA. Aš taip pat esu žuvėdra... Irina Arkadina palinksta prie šprotų.Iriną Arkadiną ima tąsyti, bet ji šprotus aliejuje valgo. KONSTANTINAS TREPLIOVAS....
Hamburgas–Berlynas. Kraunuosi daiktus, tvarkausi, noriu išplauti indus, plovyklė spokso raudona akele. Žinau, baigėsi druska. Reikia naujos priberti. Susvyruoja apsisprendimo svertas, įberti? Reikia atplėšti maišą su druska, reikia ištraukti apatinį plovyklės stalčių, reikia pasilenkti ir berti. Kruopščiai. Taip, kad ta druskos srovelė bėgtų į tą angą, o ne pro šalį. Reikia stovėti šitaip pasilenkus ir laukti. Kol net visa druska suby...
„Eilėraštis – dažnas reiškinys, poezija yra labai retas reiškinys“, – rašė Tadeuszas Różewiczius, pristatydamas vieną iš savo rinktinių. Visą gyvenimą jis bandė atskirti eilėraštį ir poeziją, tiksliau, ieškojo poezijos eilėraštyje, eilėraščiu, už eilėraščio, kėlė sau užduotį, sunkesnę negu Sizifui skirtą, nes Sizifo akmuo buvo konkretus, ko nepasakysi apie poeziją. Išleido daug knygų,...
Ar (nuosaiki) Monikos Kuszyńskos sėkmė „Eurovizijoje“ yra jos dainos ar valios triumfas? Ar tai, kad Suomijos grupė „Pertti Kurikan Nimipäivät“ nepateko į finalą, reiškia, kad Europa dar nėra pasirengusi integracijai, nes nepakvietė į savo muzikinę pramogą neįgaliųjų? Ar priešingai – rodo, kad integracija veikia puikiai, nes suomiai negavo taškų už savo negalią (Dauno sindromą, autizmą) todėl, kad žiūrovams tiesiog nepatiko t...
Mokslo ir gamtos naujienos „Priežastingumo dėsnis duoda būtinas apibrėžtis tik laiko, o ne erdvės atžvilgiu ir a priori įtikina mus tik tuo, kad joks užpildytas laikas negali ribotis su kokiu nors ankstesniu tuščiu laiku ir joks pokytis negali būti pirmas.“ (A. Schopenhauer) Kvala Lumpūro universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struktūrą Visatoje – beveik 7,3 tūkst. mlrd. km skersmens tuštumą ir pavadino ją „Niekiu“. Tai erdvė,...
Pro langą pastebėjau į kaimyno Vogelio butą įėjusį laiškanešį. Girdžiu pokalbį apie jo jau kurį laiką nešiojamą laišką ne šiuo adresu, lyg ir panašia į Danisch pavarde. Kaimynas mini kažkieno mirtį. Nesu tikras, bet įdomu, nes ši pavardė šiuo metu labai artima moteriškei, esančiai kambario gale. Ant sofos ji įsigilinusi į Hermanno Kasacko romaną „Die Stadt hinter dem Strom“, kurį neseniai padovanojo draugė. Sakau jai:...