Iš spaudai rengiamos knygos „Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika" KASTRUOTA KALBA yra nieko negalintis katinas! Žurnalistikoje yra trys netikę dalykai: a) kai herojus kvailesnis už žurnalistą; b) kai herojus protingesnis už žurnalistą; c) kai skyriaus redaktorius yra trumpų nuotolių bėgikas. Tada visus sakinius, parašytus žmonių kalba, užbaigia taip: • paklausė laikraštis; • prisipažino vyras; • atviravo moteris; • prasitarė policininkas (nei prisipažino, nei atviravo, nei prasitarė –...
„Manau, kad man įtakos turėjo ir Isaacas Bashevis Singeris, bendrapavardis, o gal ir labai tolimas giminė", – prisipažįsta lietuvių rašytojas Markas Zingeris, dar jaunystėje žavėjęsis šio vieno paskutiniųjų didžiųjų rašytojų, rašiusių jidiš kalba, kūryba, 1978 m. įvertinta Nobelio literatūros premija. Prisipažįstu, ir aš kadaise taip susižavėjau šiuo nepakartojamu talentu, jog nė nepastebėjau, kaip per kelis mėnesius perskaičiau viską, ką galėjau rasti Toronto bibliotekose, tardamas: „Aš...
Gimiau 1964 metais. Augau, brendau, lig šiol gyvenu ir dirbu Klaipėdoje. Nuo dešimties metų mokiausi muzikos mokykloje, o vėliau baigiau S. Šimkaus konservatoriją, trimito klasę. Skaityti išmokau būdamas penkerių ir iki šiol, su nedidelėmis pertraukomis, nepaleidžiu knygos iš rankų, kol ji pati neiškrenta man užmigus. Vaikystėje mėginau rašyti eiles – tikriausiai, kai pirmą kartą įsimylėjau. Pirmą pasaką parašiau prieš šešerius metus irgi iš meilės, o įsidrąsinęs rašiau net romaną, kurį dab...
Apie lietuviškąjį žvilgsnį į daiktus Ši keistoka tema man iškyla kaip pasipriešinimas dabartiniams Lietuvos, lietuvių kalbos, lietuviškojo buvimo stilistikos niekintojams, visiems tiems interneto „komentatoriams", „globalistams", „gero gyvenimo" medžiotojams, valkataujantiems po visą pasaulį ir galų gale atsiduriantiems kekšynuose, išvietėse arba šiukšlynuose, vertelgoms, banditams ir aferistams, „Europos" rojaus vergams, „pinigų kartai", žydriesiems komjaunuoliams, beviltiškai nukvakusiems p...
Turėsiu pradėti nuo pradžių. Visų pirma, prisipažinti, kad man trūksta to Talento, tų besivejančių it vijokliai žodžių, – sėdžiu savo nuogame balkone Karoliniškėse ir žiopsau į sniego properšose juoduojančią garažo stogo dervą. Ir niekuo nepadės pasiteisinimas, kad vijoklius nukapojo kaimynai iš pirmo aukšto, saulės trūkumas jiems juk – menkas malonumas. Nekaltinu. Suprantu. Pati klausau demiurgų ties kiekvienu kampu švebeldžiuojančių man patarimus (kur ten patarimus! – įsakymus): „Pasiek gi tas...
Romano ištrauka Aš: Skrendu, plaukiu, kybau virš vandenyno. Apačioje matau mėlyną bekraštį tvenkinį, užpustytą biriu, talką primenančiu sniegu, kai kur prasimuša vandens augalų žaluma, kitur tamsuoja seniai mirusių medžių šaknų pilkuma. Tik ir laukiu, kada iš už išlinkusio horizonto išbėgs vaikai su pačiūžom. Tai ne tvenkinys, tai įsiaudrinęs, putotas, bangų išvagotas vandenynas. Iš čia jis atrodo tarsi ledo lyguma, o bangos – tarsi sniego kalvelės. Jei kiek nusileistume, išgirsčiau laukinį...
– Nu, bliacha, kaip tamsu, Valiau, sprandą galima nusisukti. Pašviesk čia, – užkliuvęs už kažkokios dėžės, nusikeikė Kostas.– Kad čia tik sulūžusios kėdės... – suburbėjo Valius, nukreipdamas elektrinį žibintuvėlį į suverstas aplūžusias kėdes ir sutrūnijusią palėpės sieną, šifruojančią rakandų pavidalus.– O! Žiūrėk! Senas radijas, – atkeldamas dėmėto kartono lakštą švilptelėjo Kostas...– A jomajo! – kluptelėjo Valius, kliudydamas varinę senų mušamųjų lėkštę. Skardus garsas nuaidėjo palėpės skli...
„Reguliariai naudojant šį šampūną, plaukai taps minkšti, glotnūs ir paslankūs."Iš šampūno CV...
Skiriu visiems, žmonų išsiųstiems parduotuvėn Pėdindamas parduotuvės kryptimi, be sustojimo po nosimi murmėjau:– Om namah shivaya, om namah shivaya, om namah...Tai dariau ne šiaip sau, ne mados, o rimtesnės priežasties spiriamas, kurią paaiškinsiu po tuoj būsiančio dvitaškio: tiesiog kito būdo įsiminti, kad esu žmonelės išsiųstas nupirkti ne šiaip kokio ploviklio, o būtent indų, sumąstyti neįstengiau.Kai po dviejų valandų nešinas vamzdžių plovikliu palikau parduotuvę, lauke jau buvo sutemę. Pėd...
Comte'as de Lautréamont'as (tikr. Isidore'as Lucienas Ducasse'as, 1846–1870) – iš Urugvajaus kilęs prancūzų rašytojas. Vienintelis jo užbaigtas veikalas – šešių giesmių prozinė poema „Maldororo giesmės" („Les chants de Maldoror"). Savo laiku nesulaukęs dėmesio, XX a. Lautréamont'as pripažintas kaip vienas iš siurrealistų įkvėpėjų ir „prakeiktųjų poetų". Pirmoji giesmė 8 Mėnesienoje, prie jūros, nuošaliose kaimo vietovėse, pasinėręs į karčius apmąstymus matai, kaip visa kas įgyja geltonus, n...