Ak, tėtuk, aš mirštu! Trokštu užmigti, bet nepajėgiu. Mane ima miegas, bet akys nesimerkia. Na, kam man visa tai, kam man buvo reikalinga? Mamuk, išperėk mane antrąkart, kaip sakė vienas mano vaikystės draugas. Ne, niekad daugiau, niekad daugiau gyvenime! Man vieno karto užtenka. Ir tas iš tikrųjų nieko vertas. Ak, siaubas, kaip sumautai jaučiuosi. Niekam ir niekad gyvenime taip nėra buvę kaip man. Ir dar niekas nėra taip savęs nekentęs kaip aš dabar. Nekentęs ir niekinęs. Nesuprantu, kaip man...
Patraukiau į virtuvės sandėliuką išgerti poros taurių vyno – geriausi pusryčiai, kai viskas nesiseka. (V. Nabokovas) Baltas dūmas Baltą dūmą išvydę kaimynaispoksojo ilgai,vėliau paaiškėjo, kad Jurgis,malkų pritrūkęs, pradėjo dėt prakuromknygas. Gerai, sakė, šildo Žemaitė, Maironis, Vaižgantas,nuo Binkio kartais žiežirbos eina,nuo Baltušio, būna, net graužia akis, aišku, geriausiai kaitina tai Salemutė... Jurgis sakydavo, kadgera poezija, kaip ir boba,turi būti karšta, nes kitaip ji i...
Rodos, kuo daugiau mąstai ir giliniesi į kokį nors dalyką, tuo jis atrodo paprastesnis. Deja, kai bandai kapstyti dar giliau, supranti, kad taip nėra. Šiuo metu nesunkiai identifikuoju savo vardą ir pavardę (Agnė Vasiliauskaitė), gimimo metus (1992), gimimo vietą (kažkur Vakarų Lietuvoje), gyvenamąją vietą (Vilnius), amžių (20 m.), beveik užuodžiu bliuzo dvasią (matyt, tai lėmė gyvenamoji vieta), tingų charakterį (nežinau, kas tai nulėmė), magiškąjį realizmą („Šimtas metų vienatvės"). Viskas a...
– Ar skaitei Evaldo Janso „Odę rutinai"?– Joooo. Bukovskiui reikėtų slėptis...Iš pokalbių redakcijoje Prie Paskutiniojo Teismo durų būriavosi neramių žmonių būrys. „Kas dabar bus? Kieno dabar eilė?.." – šurmuliavo minia.Durys atsiveria ir išeina Rimvydas. O laimingas, o džiaugiasi, o šypsosi.– Ką sakė?! Ko klausė?! Ką reikėjo sakyti?! Ar egzistuoja Dievas?! – klausinėjo žmonės.O Rimvydas nieko nesakęs šypsodamas žengė ant nusileidusio debesėlio ir pakilo į dangų neatsigręždamas.Koks...
Italas Flavio Oreglio (g. 1958) – kabareto muzikantas, pianistas ir gitaristas, dainų autorius ir rašytojas. Nuo 1985 m. kūrė spektaklius ir laimėjo Rino Gaetano premiją. Išleido nemažai muzikinių albumų, tarp kurių „Melodijos & Parodijos" (1987), „Clownstrofobija" (1988), „Pajuokdamas įširdęs" (1994), kurių tekstų visuma sudaro pirmąjį Oreglio literatūrinį kūrinį „Juokiantis ir juokaujant" (1998). Nuo 1998 m. Oreglio dalyvauja televizijos laidoje „Zelig" ir nuo 2000 m. tampa šios laidos „K...
Jis išsyk privertė visus pasitempti lyg komanda „lygiuot!", kai su heraklišku užsimojimu atplėšė restorano duris ir palydimas smelkiančio žvarbos gūsio įbildėjo svetainėn. Švelnaus būdo padavėja neišdrįso užginčyti, kad „tokiems" čia ne vieta, sutiko lankytoją kaip didelį poną ir nužvelgusi nuo nenupurtytų batų paliktą sniego vikšrą pakvietė prie stalelio. Ilgas, turbūt dvimetrinis, apšepęs, periodiškų pagirių iškamuoto, bet kartu nežymiai filosofiško veido Sosnovskio barštis, nė nenusivilkęs...
„Šalin rankas, šalin!.. Šitas medis mano! Aš kirsiu!"Mergaitė Ū. (9 metai) Šūdvabalis Petras Petras kartą pusiau gulom priešais televizorių parvirtęs,Spec. technologijos brángvyniu savo kepenis gausiai vaišindamsIrgi plaučiams baltarusišką tavõrą meiliaĩ dovanodams,Išgirdo beldimą ir veikiai pabalo kaip šūds vakarykštis,Kai prieš savo veizolus ans žaliąjį vyrą išvydoIr baisiai drebėdams ir mikčiodams tarė „Ka-kas čia?"O tasai savo burną atvėręs patrūbijo biškį:„Atėjau pono Petro rakandus...
Šiuolaikinės postmoderniosios Azerbaidžano literatūros rašytojas, akademikas, Baku slavų universiteto rektorius Kamalas Abdulla buvo vienas 14-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės dalyvių. Joje autorius pristatė į lietuvių kalbą išverstą romaną „Stebukladarių slėnis"*, be to, dalyvavo susitikimuose su skaitytojais ir Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.Lietuvoje patirti malonūs įspūdžiai ir keliadienė pažintis su mūsų šalies istorija, su žymiausiais Panevėžio, T...
1986 m. baigiau tuometinį Kauno Stepo Žuko dailės technikumą. Esu tautodailininkė keramikė. Buvo jau beveik prašvitę, ir lietus smagiai barbeno į skardinę palangę, kai Valentinas pabudo iš kieto besapnio miego. Miegota buvo taip skaniai ir saldžiai, kad net seilė nutįso ant pagalvės. Valentinas pabandė ją nusišluostyti, bet ranka nesujudėjo. Ot velnias, vėl nutirpo, pagalvojo ir pabandė pajudinti kitą ranką, toji irgi neklausė, pabandė apsiversti ant šono, nepavyko. Kas gi čia dabar, pagalvojo...
Tiesiog kaip tai kartais sukvailėja. Net gaila darosi žiūrėti. Ale ką gi. Juk su mietu prisistojęs protą neįvarysi. Čia vienam mano pažįstamam Jurgaičiui įsimylėt pasitaikė. Į Triškevičių Elzę. Tai tiesiog protą pametė. Eina sau vis galvą nuleidęs. Užsisvajojęs toks.Arba pas draugą užėjęs rašalinę paims ir sudaužys. Vieną sykį 10 litų ant stalo gulėjo. Tai jis sau paėmė į kišenių ir įsikišo. Draugai prašo.– Tu, – sako, – Jonai, bent su svetimu inventorium atsargiau elkis!O tas atsiprašinėja.– Įs...