Proza


Flavio Oreglio

2013-05-07 19:36:12

Italas Flavio Oreglio (g. 1958) – kabareto muzikantas, pianistas ir gitaristas, dainų autorius ir rašytojas. Nuo 1985 m. kūrė spektaklius ir laimėjo Rino Gaetano premiją. Išleido nemažai muzikinių albumų, tarp kurių „Melodijos & Paro­dijos" (1987), „Clownstrofobija" (1988), „Pajuokdamas įširdęs" (1994), kurių tekstų visuma sudaro pirmąjį Oreglio literatūrinį kūrinį „Juokiantis ir juokaujant" (1998). Nuo 1998 m. Oreglio dalyvauja televizijos laidoje „Zelig" ir nuo 2000 m. tampa šios laidos „K...


Jis išsyk privertė visus pasitempti lyg komanda „lygiuot!", kai su heraklišku užsimojimu atplėšė restorano duris ir palydimas smelkiančio žvarbos gūsio įbildėjo svetainėn. Švelnaus būdo padavėja neišdrįso užginčyti, kad „tokiems" čia ne vieta, sutiko lankytoją kaip didelį poną ir nužvelgusi nuo nenupurtytų batų paliktą sniego vikšrą pakvietė prie stalelio. Ilgas, turbūt dvimetrinis, apšepęs, periodiškų pagirių iškamuoto, bet kartu nežymiai filosofiško veido Sosnovskio barštis, nė nenusivilkęs...


Tomas Dirgėla. Pasakėčios

2013-05-01 11:49:28

„Šalin rankas, šalin!.. Šitas medis mano! Aš kirsiu!"Mergaitė Ū. (9 metai) Šūdvabalis Petras Petras kartą pusiau gulom priešais televizorių parvirtęs,Spec. technologijos brángvyniu savo kepenis gausiai vaišindamsIrgi plaučiams baltarusišką tavõrą meiliaĩ dovanodams,Išgirdo beldimą ir veikiai pabalo kaip šūds vakarykštis,Kai prieš savo veizolus ans žaliąjį vyrą išvydoIr baisiai drebėdams ir mikčiodams tarė „Ka-kas čia?"O tasai savo burną atvėręs patrūbijo biškį:„Atėjau pono Petro rakandus...


Šiuolaikinės postmoderniosios Azerbaidžano literatūros rašytojas, akademikas, Baku slavų universiteto rektorius Kamalas Abdulla buvo vienas 14-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės dalyvių. Joje autorius pristatė į lietuvių kalbą išverstą romaną „Stebukladarių slėnis"*, be to, dalyvavo susitikimuose su skaitytojais ir Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.Lietuvoje patirti malonūs įspūdžiai ir keliadienė pažintis su mūsų šalies istorija, su žymiausiais Panevėžio, T...


Ramunė Savickytė. Valentinas

2013-05-01 11:14:06

1986 m. baigiau tuometinį Kauno Stepo Žuko dailės technikumą. Esu tautodailininkė keramikė. Buvo jau beveik prašvitę, ir lietus smagiai barbeno į skardinę palangę, kai Valentinas pabudo iš kieto besapnio miego. Miegota buvo taip skaniai ir saldžiai, kad net seilė nutįso ant pagalvės. Valentinas pabandė ją nusišluostyti, bet ranka nesujudėjo. Ot velnias, vėl nutirpo, pagalvojo ir pabandė pajudinti kitą ranką, toji irgi neklausė, pabandė apsiversti ant šono, nepavyko. Kas gi čia dabar, pagalvojo...


Janušytė. Ką meilė daro

2013-04-23 22:20:59

Tiesiog kaip tai kartais sukvailėja. Net gaila darosi žiūrėti. Ale ką gi. Juk su mietu prisistojęs protą neįvarysi. Čia vienam mano pažįstamam Jurgaičiui įsimylėt pasitaikė. Į Triškevičių Elzę. Tai tiesiog protą pametė. Eina sau vis galvą nuleidęs. Užsisvajojęs toks.Arba pas draugą užėjęs rašalinę paims ir sudaužys. Vieną sykį 10 litų ant stalo gulėjo. Tai jis sau paėmė į kišenių ir įsikišo. Draugai prašo.– Tu, – sako, – Jonai, bent su svetimu inventorium atsargiau elkis!O tas atsiprašinėja.– Įs...


Retro – Klausyk, meldžiamasis... Kodėl pas tamstą brangiau negu kitur?– Brangiau? Labai prašau. Kas, pavyzdžiui, brangiau?– Pavyzdžiui, tie patys makaronai...– Aha, makaronai... Taip... Kokie kitur makaronai? Patys paprasčiausi, o pas mus, kaip matote – triubelė kokia plati ir, kas svarbiausia, patėmykit, kaip stiklas, bet ne linksta. Kodėl taip, kodėl triubelė plati ir linksta, bet nelūžta. O dėl to, kad makaronai pas mus tikriausi italioniški, iš pirmos rūšies Rymo miltų, kurie auga drauge su...


Jaunamartė ant kupranugario

2013-04-23 22:13:06

„Teresės nuodėmė" – labai įdomiai nufilmuota, nu bet nuobodesnio filmo nesu matęs."K. P. „Ir kupranugarį retai Aleksandrijos gatvėse besutiksi, nebent kai jis iškilmingai, lėtai, rimtai ir išdidžiai neša savo tarpukupryje išsidabinusią jaunamartę, apsikarsčiusią puodais ir baldais, į naujus laimės (ar verguvės?) namus. Piramidės, tiesa, dar tebestovi, jos dar ilgai stovės. Tačiau jos apsuptos smėlio, jos išblanksta smėlio mariose, ir smėlio tai tikrai daug šiame krašte prisirinko: ir „kaip pu...


Atsibundu nuo tėčio kosėjimo. Sapne aš gyvenau kaime. Tikrovėje niekada ten nesu buvusi. Televizoriuje mačiau, kad ten miškai, upės ir obuoliai. Ir pienių pievos, kuriose atsiranda pienas.Tėtis įsikosėjo dar kartą. Žinau, kad mama tuoj pasakys: „Vili, duokš ir man vieną dūmą."Ji rytais niekada neturi ko rūkyti.O tėtis suburbės: „Įsibėgėk. Tu jau ta didžioji pelnytoja. Nusipirk pati."Taip ir atsitinka:– Įsibėgėk. Tu jau ta didžioji pelnytoja. Nusipirk pati. Tada tiek daug nerūkysi.Iš tikrųjų. Mam...


Emilija Liegutė

2013-04-23 20:15:28

GIRAITĖS KAIME Mūsų kaimynas Burba buvo labai turtingas. Kiek turtingas, tiek mandras. O kiek mandras –­ tiek kvailas. Ir jeigu kvailas, tai ir bailys. Ir dar turėjo priežodį „čia stačiai".Kartą vakare, jau sutemus, vėjas daužė obels šaką į duris, tai Burba atbėgo kaip stovi, vienais apatiniais ir ėmė belsti į langą.– Zinkevičiau, čia stačiai, vagys! Gelbėk!– Kur? – pripuolė prie lango tėvas.– Mano gonkelių duris lupa. Veržiasi vidun, čia stačiai. Einam, gelbėk! Apsuksi apie soda, jam už nugaro...