Proza

Argentinos rašytojas Honorio Bustosas Domecqas, pasak jo biografo, gimė Pujato miestelyje, būdamas dešimties metų amžiaus išspausdino savo pirmuosius kūrinius. Iš tikrųjų tai – dviejų Argentinos rašytojų simbiozė: dviasmenis rašytojas gimė, kai tik sėdo prie stalo ir, pasak A. Bioy’aus Casareso, ėmė „rašyti keturiomis rankomis“.JORGE LUISAS BORGESAS ((1899–1986) – Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas): „Aš neketinau rašyti su Bioy’um, man...


– Krėvė mirė jaunas... Kas tos septynios dešimtys metų?... – mintija buvęs Subartonių eigulys Zigmas Kindaris, kai jam ateina 77-asis ruduo ir kalbamės prie Vincuko ąžuolo. Lyg milžino kojos iki kelių susmegusios žemėn, žvynuotos, sustingusios – du ąžuolai, ne išsiskyrę iš vieno, o – per pusantro metro nuo žemės – iš dviejų suaugę į vieną, kas gamtoj savaime retai būna. Kaip pasakoja Zigmas Kindaris, kai jo tėvui Jurgiui buvo maždaug 5–6 metukai, jie su bendraamžiu Vincuku Mickevičiumi, būsimuoj...


Valdas GEDGAUDAS. Eilėraščiai

2012-09-12 11:33:52

Sklandytojas Jis niekada nesijausdavo vienas.Šalia visuomet tyliai alsavo alus.Po daugelio sanglaudos metųlabai apie ką šnekėt nebebuvo jau.Tada ir išnešė butelius.Sparnai gal pradžiūtų kad.Snapo raudonis gal kad atlėgtų kiek.Dangus kad pridusęs taptų judresnis vos.Ir leidos link įlankos švyturio.Kur žiebėsi tūkstančiai promilių.Riebus nuosaikustamsių gręžiniųgėlo rudensalbatrosas. Tiesiog Rafailas Iškenčia nužudomasiškenčia supjaustomaspiene mirkomas kenčiakočiojamas įtrinamas teflo-fantomi...


Bičiuliai, regis, žinau kas mums visiems yra: mums visiems – dekompresija!Gintaras Grajauskas Su moraliniais nukrypimais Astravo vardas žinomas nuo 1468 metų. Būtent tada Jurgis Goštautas Astravo dvare pastatydino pirmąją katalikų bažnyčią. Taip laikrašty parašyta. O jeigu spauda sako, vadinasi, teisybė. Mergaite, šiandien alus kažkoks nudūkęs. Kokiais metais darytas? Tai ir sakau: nei ta bažnyčia ką bloga daro, nei ką. Ar būtinai dabar ją reikia griauti ir statyti atominę elektrinę? Juk pasku...


Guido Gozzano (1883–1916) – italų rašytojas, labiau žinomas kaip poetas, literatūrinės italų srovės crepuscolarismo („Saulėlydžio poetai“) atstovas. Gimė ir vaikystę praleido Turine, pasiturinčioje šeimoje. Turino universitete studijavo teisę, tačiau ją metė, susidomėjęs rašymo pamokomis. Jaunasis Gozzano mokėsi iš tokių gigantų kaip Dant ir Petrarca, toldamas nuo tuo metu nepaprastai populiaraus Gabriele D’Annunzio stiliaus. 1907 m. jis išleido savo pirmąjį eilėraščių rinkinį, „La via del rifug...


Esu Kaligulos žirgas. Ne Turino arklys, ir aišku, ne Trojos arklys. Kilęs esu iš grynakraujų Ispanijos žirgų ir mano plaukas širmas, beveik baltas. Primena marmurą, kuriame būsiu įamžintas. Drauge su Kaligula, žinoma. Esu gražus ir mano vardas Incitatus, tai reiškia „veržlusis“ – visai ne Druzila, kaip nusprendė Salvadoras Dali ir kai kurie istorikai. Druzila – imperatoriaus sesers vardas. Tai ne muselė, ir ne peteliškė, tai –­ Imperatoriaus sesuo. Imperatorius myli savo seseris, o ypač mylėjo D...


Algirdas POCIUS. Kaštanis

2012-09-11 22:34:21

Tai buvo labai gražus žirgas, tamsaus kaštonų spalvos plauko, ilgomis kojomis, visada aukštai pakelta galva ir stačiomis ausimis lyg įdėmiai klausytųsi, kas vyksta aplinkui. Jei tėvas norėdavo kur nors skubiai nuvažiuoti, pasikinkydavo Kaštanį. Jam nereikėjo botago – žirgas lėkdavo kaip vėjas. Apsnūdęs važnyčiotojas šiam žirgui nepatiko. Net jojant į ganyklą, jis gerai nujausdavo, kas sėdi ant sprando: tvirtas vyras ar tik piemenėlis.Vieną pavasario dieną tėvas užkėlė mane ant Kaštanio nugaros, ...


Iš užsienių (retro)

2012-09-04 07:44:07

  „Menas yra mokslo sapnas.“ Iš R. Gavelio laiško Leo Ray Kalba netaisyta   Liūto kepsnis ir Žozefina Beker Šiomis dienomis Paryžių nepaprastai sudomino toks įvykis: restorane, netoli vienos miesto aikštės, už 100 prancūzų frankų galima buvo gauti porciją liūto kepsnio. Restorano savininkas nupirko iš žvėryno laikytojo liūtą „Sultanas“, nuvežė jį į skerdyklą, o paskui iškepė ir pardavinėjo svečiams. Tokia reta pro...


Tai prasidėjo rudenį. Sodas ir mūsų komposto krūva po truputį tilo. Žaltienės iš malkinės vaikai jau buvo paaugę. Varlės naktimis darėsi visiškai juokingos ir sustingusios. Kėkštai, garsiai susišūkaudami, didelio ąžuolo šakose rinko giles, o mes, jusdami rudens vėsą, tapome vangūs ir mąslūs. Žmonių buvo galima pastebėti vis rečiau – jie taip pat vis rečiau varstydavo girgždančias išvietės duris, vis rečiau vaikščiodavo į malkinę ir vis rečiau į mūsų krūvą būdavo beriami iš namų krosnių išsemti i...


Mokykloje mėgau skaityti privalomos literatūros sąrašus, o pačios literatūros nemėgau. Ir dabar nesu tikras, ar jau išmokau teikti pirmenybę kūriniams. Laisvalaikiu ieškau argumentų dar neįvykusiems ginčams ir artimų sielai ženklų sistemų. Taip ir sukuosi.   1) Ilgas, tąsus tiriliavimas. Magdalena spaudo mano buto skambutį trečią valandą ryto. Atrakinu sunkias duris ir įleidžiu. Ji nuolat įžengia į mano madrugadą slogiai tiriliuodama. Praeina pro mane, klesteli ant ...


Draugai