Visi daiktai nurimę glaudžias viens prie kitoMelsvam, tyliam ūke.V. Mykolaitis-Putinas Naktimis ji kartais negrįždavo. Prieš išeidama rūpestingai apžiūrėdavo kambarius, patikrindavo, ar išjungė televizorių, radiją, ar užsuko vonioje čiaupą. Keletą minučių pasisukiodavo prieš veidrodį – o taip, vėl atrodo prastai. Arba patenkinta nusišypsodavo. Timpteldavo žemyn megztinį. Arba suknelę. Arba nervingai puldavo ieškoti telefono, kurį būdavo palikusi virtuvėje ant stalo. Arba miegamajame. Arba......
„Jos šiltos, gatvinės..."J. V. apie nuotraukas Ričardo Šileikos teležinutės, be jokių visuotinai reikšmingų progų išsiųstos įvairiems bendrininkams Lietuvos vakaras: gurkšnis škotiško viskio, kultūros savaitraščio nuotrupos, prašymai pamažinti vėją, atsisakymas vykti pajūrin. Daug aplaižytos žemės, lingavimo į taktą, rutinos rūdžių. Žiūriu į grįžtančiuosius. Lietsargio neskleidžiu. Ričardas Žaliuosiuose snyguriuote snyguriuoja, baladošius vėjas šiukšliadėžėj, aš be kojinių, beržai be kėkštų...
Jérôme'as Arnaud Wagneris gimė 1962 m. Orane, Alžyre, ir iškart po šios šalies nepriklausomybės atgavimo su tėvais grįžo į Prancūziją. 1985 m. baigė Aukštąją komercijos mokyklą ir savo profesinės karjeros siekė žiniasklaidos bei komunikacijų srityje.2010 m. pasirodo jo pirmoji knyga „Neužmiršk, kad aš tave myliu". Tai autobiografinis pasakojimas, skirtas jo žmonos, mirusios dėl medikų klaidos, atminimui. Jai buvo vos 35-eri. Iškart po pasirodymo, šis romanas tapo viena perkamiausių knygų „Fnac"...
Savo biografiją dar tik rašau darbais. Pradėjau ją 1988 metų rugpjūtį. Per tą laiką spėjau nedaug: baigti VDU lietuvių filologijos bakalaurą, įstoti į KU. Su tekstais draugauju seniai. Tiesa, labiau publicistiniais. Ir visada atsimenu senolių išmintį: „Vėžlys tvirtai eina žeme, bet ar verta dėl to pakirpti ereliui sparnus?" At(si)vėrimas Aš vis grįžtu. Kaskart, kad praverčiau sodo vartelius ir vėl išgirsčiau balsą, kurio seniai jau neturi būti. Bet jis yra. Pasislėpęs lapų šnaresyje, tik...
(kalba netaisyta) Juodos panagės – išsiskyrimo priežastisVienas prancūzų teismas pripažino, kad juodi vyro panagiai gali būti ganėtina priežastimi vedybas perskirti. Viena artistė tuo motyvu norėjo atsiskirti nuo savo vyro, kadangi jo juodi panagiai niekino jos, menininkės, garbę. Teismas juos išskyrė. Vyrai, valykitės panagius.(„Vakarai", 1936 m., sausio 21 diena) * * *Amerikoje mirė garsusis kinematografų aktorius Rudolf Valentino. Jo vardas pasidarė žinomas visam pasauliui, kuris lankosi kr...
„Jeigu senais laikais neišleido, vadinasi – šūdas."Iš pokalbių redakcijoje apie knygų leidybą Sakiau toli neikit. Va, radau tūlike laikraštį, sako netolimoje ateityje vandenį jau reiks pradėti gerti iš šikutkės. Mikrofiltracija, grįžtamoji osmozė (reverse osmosis), ultravioletinė šviesa, paskui į rezervuarą, kur susimaišys su lietum, paskui į geriamojo vandens perdirbimo fabrikėlį... Iš to, matyt, paskui darys ir alų... Chm. Naujom patirtim turėčiau būt atviras ir... kiekvieną bokal...
Andra Neiburga. Prozininkė. Baigė grafinio dizaino studijas Latvijos valstybinėje dailės akademijoje, kurį laiką dirbo dizainere žurnaluose „Avots" ir „Karogs". Kūriniai spausdinami nuo 1985 metų. Buvo nutraukusi literatūrinę veiklą, bet 2002 m. ją tęsė, o 2004 m. išleista apsakymų rinktinė „Stumk, stumk" buvo gerai įvertinta kritikų ir skaitytojų, tais pačiais metais pelnė prestižinį laikraščio „Diena" Metų kultūros apdovanojimą. Jeigu manęs kas paklaustų, ar tai – vienintelis gyveni...
Velniškas karštis; dvokiu it miško žvėris, pagalvojo. Prakaitas balkšvomis srovėmis liejosi veidu, visu kūnu, graužė akis. Be galo norėjosi išsimaudyti šioje romantiškoje baloje, nuplaukti į salelę arba iki sodybos. Paskutiniu metu jo mintys buvo itin poetiškos, akys neįprastai spindėjo, kažkoks pamišimas buvo jį apėmęs, vienas žingsnis, tik vienas, iki visų norų išsipildymo, jis laimingas nusišypsojo. Priešais jo namus liepsnojo rožės. Tiesiog trūko oro. Per tokią kaitrą vilkėjo prašmatniu j...
Gabrielis José de la Concordia García Márquezas (g. 1927) – Kolumbijos prozininkas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1982), puikiai pažįstamas savo romanais „Šimtas metų vienatvės", „Patriarcho ruduo", „Meilė choleros metu" ir kitais. Deja, Lietuvoje nepasirodė nė viena jo apsakymų knyga, todėl ypač aktualus turėtų būti šis magiškojo realizmo meistro ranka nutapytas „rinkimų pažadų dėdės" portretas: pakeitus vietovardžius ir vardus, labai tiktų Lietuvos padangėje, k...
Iš ciklo „Mano draugai" Net ir siauriausi daiktai turi savo plotį, o ne siaurumą, lygiai kaip ir trumpiausieji – ilgį, tačiau beveik niekada neskaičiuojamas jų trumpumas.Net jeigu siaurumas ir trumpumas žymėtų daikto privalumą, kokybę, rekordą ar grožį, šie jų parametrai liktų pavaldūs platumo ir ilgumo viršenybei bei vizijoms. Įstabiausias kaligrafinis ženklas nusakomas, įvardijant jo ilgį ir plotį, bet ne trumpumą ir siaurumą. Kaip ir į auditoriją, kurioje yra šimtas sveikų bei drūtų moterų i...