Proza


Ištrauka iš romano Senais laikais Upytė garsėjo ne tiek dvaro didumu, kiek tuo, kad nešiojo pavieto vardą. Panevėžio mieste turėjo teismo rūmus, ten suvažiuodavo ponai ir bajorai savo kivirčų spręsti.Šitame paviete Apolinaras Blazevičius valdė palivarkėlį, nedidelę, bet vis dėlto bajorišką gūžtą, ant ryškaus kalniuko: kai pavasarį paleisdavo sniegą, vanduo iš kiemo taip ir čiurškia žemyn į visas keturias puses, o toliau, kur pasibaigia laukai, iš visų keturių pusių augo miškas. Protėviai atsikė...


„Kviečiu užeiti.Su pagarba M. Martinaitis..." ... Prieš 40 metų gavau laišką, atspausdintą mašinėle ir padaugintą ant plono papirosinio popieriaus. Be abejo, jis, vasarėjant 1972 metais, buvo išsiuntinėtas visiems broliams sesėms poetams, nes jau iš anksto buvo galvojama apie 1973 metų Poezijos pavasarį ir tradicinę šiam renginiui skirtą knygą... O ją, kaip paaiškėjo, tuomet sudarinėjo Marcelijus Martinaitis... Bet poetas ir „orgklausimuose" išliko poetas... Marcelijus rašo oraciją, nuoširdų kr...


Juozas Gniužda. Ak Mykoliuk

2013-06-01 19:20:33

Eilėraščiuose lygmalai žvaigždžių ir gaidžiokakariekū – ir viesulų kad net baisu!gerai kad kartais eskulapai leidžiapažvelgti į Poeziją nuo debesų Gal antausio negaus kas prozą vėl paliekakad po gegužio ūžaus lapkrityseiles rašyti sau nedraudžia niekastik ar tas tautologijas tauta skaitys? Nemėgstu padaro kuris nemokaMaironio nors atrodo neblogaiargi laimėjimas išliaupsint pastarnokąir ristele nudumt kur kvepia pinigai? Žavingai švyturiuoja sau sukurtos odėsgal tikima – per jas ir Nobelis atk...


Zita SUBAČIENĖ. Po. Et. Ai

2013-06-01 19:02:18

„Kiti... klausėsi istorijų"Michael Krüger – Ar skaitysit? – pakėlė akis nuo kompiuterio jauna bibliotekininkė.– Taip, – buvau konkreti.Parėjusi kieme sutikau grupę namo bendrasavininkių. „Poezijos pavasaris – 2012" į rankinuką netilpo, todėl jį nešiausi rankoje.– Ar jūs skaitote šiuolaikinę poeziją? –­ kažkuri aiktelėjo.– Taip, – vėl buvau konkreti. Svarsčiau, kuo jos stebėjosi – mano kvailumu ar didžiu išprusimu. Reikėjo pasakyti, kad nuo pat „apšerkšniję mūsų žiemos" poezija – didžiausia...


Lenkų poetas Rafałas Wojaczekas gimė 1945 m. gruodžio 6 d. Mikoluve. Mokėsi gerai, daug skaitė. Turėjo puikią atmintį, mintinai mokėjo „Daktaro Fausto" ir kitų kūrinių ilgas ištraukas. Nuo 16 metų pradėjo rašyti eilėraščius. 1963 m. Krokuvoje įstojo į Jogailos universitetą studijuoti lenkų kalbos, bet pasimokė tik vieną semestrą. Persikėlė gyventi į Vroclavą pas vyresnįjį brolį Piotrą. Pasinėrė į bohemišką gyvenimą. 1965 m. gulėdamas psichiatrinėje klinikoje, susipažino su ten dirbusia būsima...


Vytas Drunis. Pasmerktasis

2013-06-01 18:37:15

Vieną dieną Vacius atsibudo švarioje, baltoje palatos lovoje. Jis nežinojo, kaip čia pateko, kas jį atvežė ir dėl ko... Pasirodo, gatvės praei­viai pastebėjo prie šiukšlių konteinerio susmukusią žmogystą ir iškvietė greitąją. O Vacius dairėsi po erdvią, šviesią palatą, markstėsi nuo ryškios šviesos ir tarpais vėl nugrimzdavo į palaimingą snaudulį. Tik atėjęs jaunas palatos gydytojas jį prižadino iš tos snūduriavimo būsenos.– Na, šaunuoli, jau atsipeikėjai? Ar dar vis tebekalbi su dievais? Pats l...


Iš pokalbių redakcijoje:„A. Marčėnui pats geriausias automobilis yra baseinas."   Kartą Gūtenmorgeną prislėgė niūri nuotaika. Rimtos priežasties sielvartauti nebuvo, bet vis dėlto protą ir sielą kankino jausmas, tarsi jis būtų nustumtas į pašalę. Bjauri jausena – it senosiose kelnėse pamirštos nosinaitės arba siūlų kamuolio, nuriedėjusio po spinta ir niekieno nebeieškomo.„Reikia kažkaip bandyti labiau nugrimzti į save", – liūdnai atsiduso Gūtenmorgenas. Jis netroško būti nei aukštai, ne...


Aleksej Remizov. Verba

2013-05-29 13:01:03

Aleksejus Remizovas (1877–1957) – rusų rašytojas simbolistas, grafikas. Gimė turtingoje, senas tradicijas turinčioje Maskvos pirklių šeimoje. Apie save Remizovas rašė: „Mano pavardę Remizov reikia tarti, kirčiuojant raidę e, o ne i: Remizov kildinamas ne iš veiksmažodžio remettre (remis)1, o nuo kalėdinio paukštelio remeza2, apie kurį sukurtos eilės kalėdinėms giesmėms. O Vokietijoje mane kitoniškai šaukia: vienas – Remesdorf (Kalenderdichter aus Tiergarten!)3, kiti, tai tie, kurie mane kinu i...


Lina Girskytė. Švilpikas

2013-05-29 12:55:03

Žiūriu, visi, siunčiantys tekstus jums, prisistato, neužmiršdami paminėti visokių titulų. Man tai atrodo kiek lėkšta – pats tekstas turi kalbėti už save, o ne autoriaus titulai. Vis dėlto.Esu Lina Girskytė, vis dar kremtu mokslus mokykloje. Laisvalaikio neįsivaizduoju be rašymo: tiek publicistinio, tiek meninio. Vis dėlto pastarasis kur kas malonesnis ir artimesnis. Juk smagu kurti savus pasaulius, būti vienintele jų valdove. Birželį publikavausi „Šiaurės Atė­nuose". Ryškių titulų neturiu – ra...


„Ir nedelsdamas išgėriau"Venediktas Jerofejevas Dviejų veiksmų dokumentinė pjesė su epilogu I veiksmas I scena Darganą rudenį Ventspilio rašytojų ir vertėjų centre jau trečią savaitę uoliai skrebena čia reziduojantys literatai: latvių poetė Maira (43 metų), vertėja Maima (38 metų), rusas poetas bei vertėjas Moreino (40 metų) bei lietuvis prozininkas Stepanas (42 metų). Stipendiatais motiniškai rūpinasi centro šeimininkė Ieva Andra (be metų). Susibičiuliavę literatai nekantriai laukia atvyk...