Proza


Tomas Dirgėla. Vincuko biznis

2013-03-13 14:33:34

Antanukas labiausiai myli savo senelę. Nei savo motutės, nei tėvelio, nei ko kito jisai tiek nemyli, kiek savo seną seną senelę. Ir kur nemylėsi! Motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelėja supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia. Joje Antanukas randa tik meilę, ji didžiausia ir uoliausia jo užtarytoja ir apgynėja. Vincas Krėvė „Antanuko rytas“ Pirmas paveikslas Senelės lovoje prabunda Antanukas. Pasirąžo ir, nejausdamas šalia savęs senelės, ištiesia rankutes ir čiuopia ap...


„Taip, vietoj Lenino skulptūros reikia įsivaizduoti gražuolį su smokingu. Vieną dieną taip ir atsitiks. O eisenoje ir vėl dalyvaus tos pačios trys kategorijos: taikūs lunatikai – dauguma, pašaipūnai ir keli atskalūnai maištininkai...“ Andreï Makine Sėdžiu namie prie televizoriaus. Spoksau. Žinios. Žiūriu, vyksta kažkas įdomaus. Rodo paklydusį užšalusiame Mičigano ežere šunį. Gražus šuo, lyg paprastas kiemsargis, bent jau spalva natūrali, kaip šunims ir priklauso –­ toks šviesiai rudas. Į m...


Arija Elksnė

2013-03-12 20:02:22

Poetė, vertėja, gydytoja Arija Elksnė (tikroji pavardė Grietinia) gimė 1928 metų vasario 7 dieną Latvijos kariuomenės orkestro muzikanto šeimoje. Mokėsi Jėkabpilio humanitarinėje gimnazijoje. 1953 metais baigė Rygos medicinos institutą (RMI), tęsė studijas aspirantūroje. „Norėčiau gyventi tris gyvenimus: vieną medicinai, vieną literatūrai, vieną meilei“, – rašė ji. 1956–1965 metais A. Elksnė dėstė RMI. Pasak jos draugės poetės Lijos Brydakos, sulaukusi skaitytojų palankumo, Arija pasijuto tvirči...


Marija Djačenko

2013-03-12 19:55:36

KVAILUTĖ – …pavargau guglint save. – Su-si-rask darbą.– Jaučiu, kaip jaunystė skriete skrieja pro šalį. Darbas? Kas iš to? – Pinigai?– Kam man jie, kam pinigai? Apie jaunystę aš. Alsuoju jaunyste… – …į kompiuterio ekraną.– Net rasoja, kaip alsuoju… koncent­ruojas lašai ir teka ant klaviatūros mano jaunystė.– Žiūrėk, kad neužtrumpintų… Gurkšteliu kavos. Karti.– Ne-bė-ra kavos. Vėl. Pirmadienį pirkau. Pas mus buvo svečių?– Ne.– Tai, kur kava?Koks skirtumas? Kodėl jis mane provokuoja? Akivaizdu, k...


Sausis. Daviau sau žodį – daugiau nė žodžio. Oro slėgis šaldytuve kaip barokameroje – vien tik tušti ginklai ir šarvai. Pagalvojau, jeigu kokie nors apsėsti viduramžių laikų mišparų tekstai ir blaškosi (komedija tunikata) – siųsk tuos rašinius į lietuvišką laikraštį ar žurnalą, erdvėn, vietiniams inkams, tegul apsikrečia penkiomis pagrindinėmis Žemės rutulio religijomis.Be abejo, tai yra bjauri fantazija, paketas žodžių nešvankiems smegenų filmams kurti. Mano mielasis rentgene, kai aš stovėsiu...


Vytautas Landsbergis. Pliuškiai

2013-03-06 11:41:49

„Sakai, kad visi žmonės ar dauguma jų kenčia,Nes tai, kas žmogiška, sutvarkyta netinkamai.“Fernando Pessoa Pliuškiai yra tie, kuriems pakanka pramogų ir apkalbų.Toks laikleidys – patogus beprasmizmo visuomenės pilietis. Jį augina ir viešoji erdvė, ir suinteresuotoji pramogėlių industrija kaip savo pagrindinį klientą. Jis vartoja kūno judesius bei funkcijas asmens biologinei būčiai ir apkalbų, sensacijų, reklamos maistą, kad likutiniam protui būtų ką veikti. Visa tai telpa į beprasmistinį dovano...


Elčinas Huseinbeilis yra vienas žinomiausių šiuolaikinių azerbaidžaniečių rašytojų – populiarus prozininkas, dramaturgas ir publicistas. Gimė 1961 m. gruodžio 23 d. Azerbaidžane, Džabrailo rajone. 1989 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Žurnalistikos fakultetą. Į  literatūrą atėjo tautinio atgimimo ir Azerbaidžano nepriklausomybės atkūrimo metais.  Parašė ir išleido apie 20 knygų. Daugelio romanų, apsakymų, esė ir publicistikos kūrinių autorius. Skaitytojai rašytoją pamėgo kai...


I Vidurvasaris. Dangaus skaidrumo vanduo, iš jo kyšo akmens kupra. Ant jos stovi berniukas ir ruošiasi nerti į vandenį. Krantai tamsiai žali, viliojantys, didingi, paslaptingi. Liauna berniuko figūra – kaip klaustukas: ar nuplauksiu? Ar į tą krantą? Kol kas jam regis, jog visas pasaulis – vienas didelis ir nesibaigiantis nuotykis. Tačiau, geriau įsižiūrėjus, kranto žalumoj šmėžuoja ir baugūs tarpekliai, ir skardžiai, ir žaibų zigzagai… II Pro praviras duris išskrido kanarėlė. Spalvota, grakšt...


Ispanijos rašytojų proza (3)

2013-02-26 18:50:00

Agustinas Cerezalesas, gimęs 1957 metais Madride, vienos garsiausių XX a. Ispanijos rašytojų Carmen Laforet ir literatūros kritiko Manuelio Cerezaleso šeimoje. Žinomas kaip rašytojas, žurnalistas ir scenaristas. Pirmenybę teikia smulkiosios prozos žanrui. Išleisti rinkiniai: „Perros verdes“ („Žali šunys“, 1989), „Libro sin título“ („Knyga be pavadinimo“, 1990) ir kiti. Agustín Cerezales DVIKOVA Jis nuleido šalmo antveidį ir prisidengė skydu. Kitoje geltonuojančių plynų laukų pusėje viskas sk...


Birutė T. Goja

2013-02-26 18:47:36

„O jeigu dabar kas nors susprogdintų metro? – Goja nuryja tirštas seiles. – Tie, kurie išgyventų, vienas kitą paprasčiausiai sutryptų, kaip tas nuodingas baltauoges, ant kurių užmynus pasigirsta pokštelėjimas, ir permatomas baltymas ištykšta į šalis.“ Iš traukinio tarsi kraujas paplūdusi minia lėtai slenka kylančiais eskalatoriais. Staiga pastumta iš nugaros, Goja beveik kakta įsiremia į priešais krypuojančią juodaodę. Goja neturi kitos išeities,  tik uosti salsvą, muilinį jos kūno kvapą. J...