Vieno pokalbio metu Japonijos ambasadorė gerokai nusistebėjo tuo, kad lietuviai labai mėgsta rašyti haiku. Kodėl? Iš pradžių toks klausimas gali nuskambėti keistai, nes tai lyg ir savaime suprantamas dalykas – jo paprasta forma, trumpas (5-7-5 skiemenys), nereikia rimuoti, užtenka tik užfiksuoti pastebėtą akimirką, galų gale – egzotiška. Tačiau iš tikrųjų klausimas daug sudėtingesnis – kodėl mes apskritai rašome haiku? Sako, kad lietuviai – daininga tauta. Daininga, tai ne tik dainuojanti, bet i...
Mokinė, trečiokė: „Jeigu aš būčiau visame pasaulyje garsiausia dailininkė ir jeigu per visą lapą padėčiau brūkšnį, kiek tai kainuotų?“Mokytoja: „Milijoną arba daugiau nei milijoną.“ PIEMENĖLIS GALVAŽUDYS Eventualios 1–2 veiksmų operos libretas* I veiksmas I scena Viltingi plojimai...Dirigentas nusilenkia. „Pakelia" orkestrą.Skamba uvertiūra...Doro veido Piemenėlis (lyrinis tenoras), smagiai traukdamas „Graži tu mano, brangi Tėvyne", laukuose gano avinus; avinų choras jam pritaria. Staiga...
LURMARINAS Brolio atsiųsta dovana buvo suvyniota į seną Bolivijoje išleistą laikraštį ir surišta grubia virvele. Ryšulėlis atrodė stebėtinai lengvas, buvo sunku įspėti, kas jame slypi. Nupjovęs virvelę ir išvyniojęs popieriaus gumulą pamačiau keturias liesas kojeles, nedidelį liemenį ir didelę, tarsi paukštišką galvą. Ant gyvūno kaklo kažkas užrišo spalvotą siūlą. Amuletas – išdžiovintas lamos vaisius – nupirktas La Paso burtininkų turguje, turėjo saugoti mane nuo ligų. Nežinojau, ar turėjau pa...
JONAVAI IR MERGAITEI BALTAIS DRABUŽIAIS Pamačiau Tave, Jonava, vandens atspindyje. Raibuliavo. Švietė saulė. Tuo pat metu ir danguje, ir vandenyje. Leidai man žiūrėti, nesidangstei. Atrodė, kad tuoj užeis debesis ir visas stebuklas dings. Nežinojau, kam Tau manęs reikėjo. Gal kad suprasčiau, jog niekas daugiau nebuvo svarbu. Nežinojau, ką daryti. Stovėjau kaip įbestas. Aplink stumdėsi draugai. Jie nieko nematė. Jie jau buvo matę. Kiekvienas vis kitaip. Tokie momentai neperduodami. Jie nešami...
Antanukas labiausiai myli savo senelę. Nei savo motutės, nei tėvelio, nei ko kito jisai tiek nemyli, kiek savo seną seną senelę. Ir kur nemylėsi! Motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelėja supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia. Joje Antanukas randa tik meilę, ji didžiausia ir uoliausia jo užtarytoja ir apgynėja. Vincas Krėvė „Antanuko rytas“ Pirmas paveikslas Senelės lovoje prabunda Antanukas. Pasirąžo ir, nejausdamas šalia savęs senelės, ištiesia rankutes ir čiuopia ap...
„Taip, vietoj Lenino skulptūros reikia įsivaizduoti gražuolį su smokingu. Vieną dieną taip ir atsitiks. O eisenoje ir vėl dalyvaus tos pačios trys kategorijos: taikūs lunatikai – dauguma, pašaipūnai ir keli atskalūnai maištininkai...“ Andreï Makine Sėdžiu namie prie televizoriaus. Spoksau. Žinios. Žiūriu, vyksta kažkas įdomaus. Rodo paklydusį užšalusiame Mičigano ežere šunį. Gražus šuo, lyg paprastas kiemsargis, bent jau spalva natūrali, kaip šunims ir priklauso – toks šviesiai rudas. Į m...
Poetė, vertėja, gydytoja Arija Elksnė (tikroji pavardė Grietinia) gimė 1928 metų vasario 7 dieną Latvijos kariuomenės orkestro muzikanto šeimoje. Mokėsi Jėkabpilio humanitarinėje gimnazijoje. 1953 metais baigė Rygos medicinos institutą (RMI), tęsė studijas aspirantūroje. „Norėčiau gyventi tris gyvenimus: vieną medicinai, vieną literatūrai, vieną meilei“, – rašė ji. 1956–1965 metais A. Elksnė dėstė RMI. Pasak jos draugės poetės Lijos Brydakos, sulaukusi skaitytojų palankumo, Arija pasijuto tvirči...
KVAILUTĖ – …pavargau guglint save. – Su-si-rask darbą.– Jaučiu, kaip jaunystė skriete skrieja pro šalį. Darbas? Kas iš to? – Pinigai?– Kam man jie, kam pinigai? Apie jaunystę aš. Alsuoju jaunyste… – …į kompiuterio ekraną.– Net rasoja, kaip alsuoju… koncentruojas lašai ir teka ant klaviatūros mano jaunystė.– Žiūrėk, kad neužtrumpintų… Gurkšteliu kavos. Karti.– Ne-bė-ra kavos. Vėl. Pirmadienį pirkau. Pas mus buvo svečių?– Ne.– Tai, kur kava?Koks skirtumas? Kodėl jis mane provokuoja? Akivaizdu, k...
Sausis. Daviau sau žodį – daugiau nė žodžio. Oro slėgis šaldytuve kaip barokameroje – vien tik tušti ginklai ir šarvai. Pagalvojau, jeigu kokie nors apsėsti viduramžių laikų mišparų tekstai ir blaškosi (komedija tunikata) – siųsk tuos rašinius į lietuvišką laikraštį ar žurnalą, erdvėn, vietiniams inkams, tegul apsikrečia penkiomis pagrindinėmis Žemės rutulio religijomis.Be abejo, tai yra bjauri fantazija, paketas žodžių nešvankiems smegenų filmams kurti. Mano mielasis rentgene, kai aš stovėsiu...
„Sakai, kad visi žmonės ar dauguma jų kenčia,Nes tai, kas žmogiška, sutvarkyta netinkamai.“Fernando Pessoa Pliuškiai yra tie, kuriems pakanka pramogų ir apkalbų.Toks laikleidys – patogus beprasmizmo visuomenės pilietis. Jį augina ir viešoji erdvė, ir suinteresuotoji pramogėlių industrija kaip savo pagrindinį klientą. Jis vartoja kūno judesius bei funkcijas asmens biologinei būčiai ir apkalbų, sensacijų, reklamos maistą, kad likutiniam protui būtų ką veikti. Visa tai telpa į beprasmistinį dovano...